Stalo žaidimai. 14 savaitę mes žaidėme:

Parašė Profesorius, 2010/04/15

Tigris & Euphratus 2 partijos
Carson City 2 partijos
Pentago 10 partijų
Coloretto 2 partijos
Condottiere 1 partija
Ligretto 5 partijos
Ghost Stories 2 partijos

Carson City

Pirmąją partiją išvis visi žaidėm pirmą kartą šį žaidimą. Taigi dar tik bandėm kaip čia geriau žaist.
Carlson City tai „darbininkų dėliojimo” žaidimas su vienu išskirtiniu ypatumu. Jūsų darbininkai yra kaubojai, kurie linkę į konfliktus. Taigi jei padedami du kaubojai ant to pačio langelio, įvyksta dvikova. O tai įneša netikėtumo į strategiją, nes ne visada aišku, kas laimės dvikovą.

Antrąją partiją žaisdamas jau žinojau kokios strategijos reikėtų man laikytis. Reikia jau pačioj pradžioj už pinigus pirkti taškus, nes pačioj pradžioj jie mažiausiai kainuoja, nors ir pinigų pradžioj yra nedaug. Tokia strategija pasiteisino. Pradžioj gavau 10 ar 12 taškų, o tai yra pakankamai daug. Vėliau pradėjau supirkinėti kalnus ir namus, nes gale žaidimo, kiekvienas jų duoda po 2 taškus. Taigi tokia strategija ir pavyko laimėti.

Ghost Stories

Šį žaidimą vis dar labai sunku laimėtai. Taip dar niekas iš kompanijos nerado laimėjimo strategijos.
Net atsirado priežodis: „jei laimėjai Ghost Stories, tai užmiršai laikytis kokios nors taisyklės”. Nors pastoviai šis žaidimas neša man pralaimėjimą kartonui, bet vistiek jis man patinka. Visų pirma, aš vistiek laimėsiu, antra žaidimo tema ir apipavidalinimas tiesiog puikūs. Visada džiugina akį. Visiems rekomenduoju, kas nesirauko nuo kooperacinių žaidimų ir nėra „dicefobai”.

Condottiere

Žaidėme trise, ir aš šiame žaidime buvau labiausiai patyręs. Bet prakiau į vienus vartus. Korta visisškai neėjosi. Aukščiausi samdiniai buvo 3 stiprumo. Turėjau rakto kortą, bet niekaip negalėjau panaudoti, nes mano armija visada buvo ne stipriausia.

Tigris & Euphratus

Tai labiausiai šiuo momentu patinkantis žaidimas. Jis sukurtas prieš 13 metų, ir vis perleidžiamas ir vis užima labia aukštą vietą žaidimų tope. Tai karinis žaidimas, bet jame nėra įprastų kareivių, tankų ir pan. Yra vadai, jų pasekėjai, šventyklos. Tai ir lemia vieno ar kito žaidėjo karinę galią. Žaidimo mechanika originali, jokiam žaidime dar nemačiau tokios.
Taigi abi partijas šauniai prakišau, tiesiog mėgavausi žaidimo procesu ir bandžiau įvairias žaidimo galimybes, t.y. užpuldinėjau priešo karalystes (dažniausiai gaudavau į kailį), kiršinau kitus, ir grioviau jų šventyklas. O laimėdavo tie, kurie ramiai plėtė savo valdas, per daug nesišakodami;)