Parašė Profesorius, 2011/06/11
Nightfall 6 partijos
Red November 1 partija
Memoir’44 1 partija
Bang! 1 partija
Geistes Blitz 2 partijos.
Carcassonne 1 partija
Cyclades 1 partija
Infinite City 1 partija
Nostra City 1 partija
Carrom 4 partijos
Bonanza 1 partija
Memoir’44
Opertion Luttich – 9asis scenarijus. Aš žaidžiau už narsiuosus fašistus o priešininkas už nevykėlius amerikiečius :P. Vokiečiai turėjo daaaaaaaaaaaug daug tankų ir net kelis spec. dalinius, kuriuose dar daugiau tankų. Amerikosai užtat buvo sulinde į miškus, pelkes ir miestus, kas jiems davė priedangą. Taip pat turėjo kelias artilerijos baterijas, kurios gerokai gadino krauja vokiečiams. Bet pagrindinis amerikano koziris buvo aviacija. Amerikoniečiai įtaisė ant kalvos 317 nuo kurios apžiūrėdavo vokiečių pozicijas ir parinkdavo taikinius aviacijai. Taigi pirmas ir pagrindinis tikslas buvo išvyti juos nuo tos kalvos. Bet amerikičiai nesnaudė ir štai pirmoji aviacijos ataka, vokiečiu tankų spec dalinys per pus nušniotas, šalia esančiam pėstininkų spec daliniui taip pat teko, taip pat kliuvo ir paprastam pėstininkų daliniui. Tai supykdė vokiečius ir jie nusiuntė tankų dalinį į mišką esanti šalia nelemtosios kalvos. Dar po keletos ėjimų buvo prie kalvos dislokuotas dar vienas tankų dalinys ir abiejų dalinių pagalba amerikiečių pėstininkai buvo likviduoti ir ant kalvos įsikūrė tankai. Tai ir buvo persilaužimas šiame fronte. Vokiečių tankai ir toliau nesustabdomai triuškino amerikosus. Sugebėjo net užimti Saint Hilaire miestą, o iš jo atakavo dar kelis amerikiečių dalinius, tokiu būdu vokiečiai nesunkiai laimėjo šį mūšį.
Cyclades
Susėdom 4se, kad išsiaiškinti, kad užvaldys šį antikinį pasaulį. Raudonieji jau po kelių ėjimų užgrobė papildomą salą ir išsiuntė laivyną darbuotis, kad “neštų” auksą, tokių būdy raudonieji įgavo ekonominę persvarą. Bet kiti žaidėjai taip pat nesnaudė. Žalieji smarkiai užsiėmė statybomis išrentė net kelis pastatus, kurie duoda nuolaidas perkant mitinių būtybių kortas, taip pat įsigijo kelias nuolaidas dalyvavimui aukcione. Juodieji pasimeldė poseidonui ir su jo pagalba padidino laivyną ir užpuolė geltonuosius, užpuolimas buvo sėkmingas, taigi juodieji perėmė vieną ekonominę zoną jūroje. Žalieji ir toliau siautėjo pirkdami mitinių būtybių kortas ir statydami pastatus. O va getltonieji va, surinko visą komplektą kortų (4ias) ir išrentė akropolį, o kas turi akropolį iš kart patampa dėmesio centru, nes kiti žaidėjai gviešiasi akropolį atimti. Taip ir nutiko žalieji užpuolė ir perėmė akropolį. Geltonieji liko tik su viena sala. Oj, oj, kaip tai pasalūniška, žinant, kad pradžioj žaidimo geltonieji buvo sudarę taikos sutartį su žaliaisiais. Raudonasis pasisamdęs mitinę būtybe jos pagalba atėmė vieną kortą (skirtą akropolio statymui) iš geltonųjų, pat dadėjo tris kortas, ir tokiu būdu savo pačioj turtingiausioj saloj pastatė akropolį. Ir štai jau žaidimo finalas: žaliąjam trūksta vieno pastato, kad pastatyti akropolį, o raudonasis turi planą, nusisamdyti pegasą (jis gali karius iš vienos salos nuskraidinti į bet kokią kitą salą). Aukcionas , raudonasis už siaubingai didelę sumą (16 auksinių) kreipiasi į arėją, kad jis padėtų kovoj. Tada nusisamdo pegasą ir nuskraidina 4is karius į visiškai nesaugomą žaliojo akropolį. O taip, dabar raudonasis valdo du akropolius, bet reikia juos išlaikyti iki ėjimo pabaigos, tik tada pasaulis bus užvaldytas. O grėsmė reali, kad akropolis bus atimtas. Juodasis su dzeuso pagalba pradėjo “neršti” per mitinių būtybių kaladė ir jam pasisekė. Pavyko rasti pegasą. Bet, kadangi, nes o tačiau, turėjo jis tik vieną, karį, tai jį ir tegalėjo pasiūsti kovon prieš raudonajį, kad atimti akropolį. Deja, deja, kova laimėjo raudonasis ir tokiu būdu laimėjo.
Red November
Jausenokai buvau žaidęs šį žaidimą. Ir po tokios ilgos pertraukos tikrai žaidimas susvaigo naujomis spalvomis, kaip ir pagerėjo ;) Žaidėm trise, stengėmės, kad trijų gnomų valdomas povandeninis laivas nespėtų nusmigt dugnan, kol atvyks pagalba. Pradžioj visai sekėsi, ugnies buvo nedaug, bet daug kur užliejo vanduo, kas nėra labai blogai, nes ten kur vanduo, ten nesiplečia gaisras.Taigi kaip ir specialiai stengėmės vandens neišpompuoti, nors kai patalpa apsemta, tai užtrunki dviem minutėis ilgiau, kad atlikti norimą veiksmą. Kelis kart klaidingai suveikė valdymo relė ir atominės raketos ruošėsi startuoti, bet narsiems gnomams pavyko nubėgti iki ginklų skyriaus ir laiku išjungti. Kartelį buvo rimta problema su varikliu, taip pat spėjom sutvarkyti. Vienas gnomas, kad darba eitūsi geriau ir sklandžiau įkalė grogo, darbą tai atliko, bet po to parvirto visas girtas ir ilgokai voliojosi, kol atsigavo, gerai, kad toje patalpoje kur gulėjo neįsiplieskė gaisras, nes būtų padusęs. Liukai tarp “sekcijų” užsikirtinėjo, bet taip ir nebuvom visiškai atkirsti nuo patalpų į kurias reikėdavo patekti. Kelis kart deguonies lygis nukrito iki kritinio ir tik per plauką pavyko sutaisyti sugedusią oro padavimo sistemą. Šiaip ne taip pavyko visiems gnomams išsigelbėti, bet palikom povandeninį laivą pusiau užlietą vandeniu ir pusiau degantį ir su net “nepraimtomis” grogo atsargomis kapitono kajotėje. (nes jau pačioj pradžioj kajutė užsiliepsnojo ir į ją nebuvo įmanoma įeiti, o vėliau nebuvo didelio tikslo tai daryti).
Bonanza
Vienas pirmųjų žaidimų, kurį žaidžiau tik ką susidomėjęs stalo žaidimais. Tada jis man pasirodė labai šiaip sau. Ir aš jį užmečiau ilgam laikui. Keletui metų. Šį kartą keli draugai pasiūlė sužaisti būtent Bonanza, nutariau duoti jam antrąjį šansą ir kaip nekeista man pačiam šį kartą žaidimas patiko. Škias skonis žaidimams po truputį keičiasi. Bonanza, kaip ir anksčiau vadinu turgumi, nes jame labai daug ką lemia prekybiniai derybų įgūdžiai. Kaip kuris žaidėjas sugeba atsikratyti nereikalingų prekių ir išsimainyti jas į reikiamas.
Nightfall
Ir vėl daug partijų su įvairiu žaidėjų skaičiumi. Man šis žaidimas puikiai žaidžiasi su bet kokiu žaidėjų skaičiumi, bet viskas geriau susibalansuoja , kai žaidėjų skaičius lyginis. Ir dar geresnis balansas turėtų būti, jei būtų žaidžiama komandomis 2 vs 2. Reiks būtinai išbandyti šį varijantą.
Bang
Žaidėme 5se, tai škias du nusikaltėliai, išdavikas, šerifo padėjėjas ir , žinoma, patsai šerifas. Pati pradžia šerifui buvo nieko gero žadanti, nes pirmasis “krito” šerifo padėjėjas. Tada buvo uždubasintas vienas banditas. Atrodė, kad šerifui baigsis liūdnai, nes vienintėlis padėjėjas užsilenkė. Bet šerifas gerai apsiginklavo, užsislėpė už bačkos ir dar arklį pasibalnojo. Išdavikas žinoma žaidė šerifo pusėje, nes vienintėlis likęs nusikaltėlis buvo pakankamai stiprus, o išdaviko tikslas likti vienam su šerifu ir tada jį nukepti. Bet deja, šerifas nesuprato kas yra kas ir atakavo išdaviką. Taigi išdavikas šerifo ir nusikaltėlio atakų dėka netrukus buvo nudėtas ir tada šerifas liko kulką į kulką su banditu. Kurį laiką dvikovė vyko apylygiai ir tada užžvėrėjęs banditas pridegė dinamitą ir paleido suktis ratu kol jis nusprogs. Ir prasisukus keletui ratų dinamitas nusprogo šerifo rankose, o šerifas teturėjo tik 2 gyvybes, tai gi iš šerifo teliko tik aprūkęs ženklelis. Banditai užšventė pergalę.
Nostra City
Aplamai ir apskritai tai antroji partija šio žaidimo man. Maniau, gal jis man labiau patiks, bet deja deja, kažko tai taip ir neužkabino. Taigi šiuo antruoju bandymu ir baigsiu eksperimentus su šiuo žaidimu. Jis nėra blogas, bet ne tas žaidimas, kuris mane kabintų. Vis dar ieškau ir nerandu kol kas gero žaidimo apie mafiją. Jei kas žaidėt kokį padariusį dilde neišdildomą įpūdį, tai pasigirkite. Iš anksto ačiū.