Stalo žaidimai. Pradžia.

Parašė Profesorius, 2011/07/08

Žinoma, pirmas etapas – vaikystė. Migloti prisiminimai apie “kopėčių ir gyvačių” partijas. Taip pat žaidimai paridenk ir eik. Net tada jie nebuvo man labai įdomūs. Vėliau šaškės, šachmatai. Dar vėliau monopolis, viso gal keletas partijų. Tada jis man patiko, bet taip nuosavo ir neįsigijau. Va tradicinių kortų žaidimų etapo pas mane kaip ir nebuvo. Vaikystėj kartais žaisdavau karą. Kažkada vėliau bandė man rodyti kelis sudėtingesnius tradicinius kortų žaidimus, bet jie manęs visai nesužavėjo. Dar vėliau įsigijau rinkinį su 50 ar 100 žaidimų. Ten žinoma buvo klasikiniai: šaškės, šachmatai ir mažiau man girdėti kurių daugumos neišbandžiau, bet tada atradau nardus. Taigi partijų buvo sulošta išties labai daug bet jie man atsibodo ir išvis užmečiau stalo žaidimus. Po kažkiek tai metų draugai pasiūlė vėl sulošt monopolį. Pradėjau žaisti ir……….. gal po kokios 1h apėmė žiovulys. Taip ir nepabaigiau partijos, nes nusibodo. O draugai buvo atkaklūs, jie pabaigė. Ir tada gal po kokios savaitės alkio genamas nulindau į piceriją, kad praryti kokią skanią picą. Ant stalo mėtėsi kažkoks lankstinukas – bukletas ar pan. Belaukdamas pradėjau skaityti- vartyti. O ten buvo D6 reklaminis straipsnis apie stalo žaidimus. Carcassone, naujakuriai, saboteur. Sudomino saboteur aprašymas.  Na kaune D6 nėr, tai susiradau GP ir ten nusipirkau saboteur. Po ilgų kovų su taisyklių skaitymu, pagaliau supratau kas ir kaip ir sukviečiau kompaniją žaisti. Visiems labai patiko. Va tai ir buvo pirmas rimtas susipažinimas su stalo žaidimais ir pirmasis “kablys”. Neužilgo nusipirkau Citadels, bet pamatęs 12psl taisyklių numečiau į šalį, nes kol kas užteko saboteur. Sabatiora “zulinom” gal kokius 2-3 mėn. kiekvieną savaitgalį. Kol galų gale susikaupiau ir įsigilinau į Citadels taisykles. Neužilgo jau visa kompanija pliekė Citadels, kuris dar labiau patiko tiek man, tiek kitiems. Tai štai šie du žaidimai ir buvo pradžia. Pradžia kelio į stalo žaidimų pasaulį. Vėliau, atradau Bang!, Carcassonne, Puerto Rico. Pradėjau aktyviai rankioti informaciją apie stalo žaidimus. Buvusioji kompanija jau “nepatempė” mano tempų. Jie vis norėjo lošti, tą patį saboteur, kuris man jau buvo nusibodęs ir per paprastas. Tada pradėjau ieškoti kitos kompanijos su kuo lošti. Taip ir atradau stalo žaidimų klubą, kuriame iki šiol lankausi.

O kokia jūsų istorija a?

    Komentarai (3)

  • a mano istorija vat kokia. Turejau hoby vazinejima kalnu dviraciais ir orientavimasi kalnu dviraciais. Jis surydavo kone visa laisvalaiki ir ne tik. Draugai, bendri interesai, dviraciu rinkimas, gausybe varzybu, keliones po Lietuva ir ne tik. vienzho buvau stipriai isitraukes. Deja atsirado problemu su keliais ir dviracius teko kone kabinti ant vinies. Atsirado didziulis vakumas. Taigi istorija prasidejo pries 3.5 metu pries Kaledas. Zmona sudare pageidavimu saraseli ko noretu Kaledom :) Jai draugai pasakojo kad atrado labai idomu uzsiemima – zaidima Naujakuriai. As suklusau, nujauciau kad mane tai gali sudominti. Pradejau googlint ir nagrinetis kas pasaulyje siuo klausimu, atradau didziule zaidimu industrija, BGG puslapi, topus. Naujakuriu savo brangiajai taip ir nepadovanojau, bet prisiskaites nusprendziau kad puiki pradzia Tickect To Ride Europe ir Puerto Rico. Po sekmingu bandymu seimoje, uzsikvieciau draugu ir kalem zaidimus kone per visas Kaledu atostogas. Kadangi buvo ziema ne dviraciu sezonas, tai gavosi idealus laiko praleidimas musu komanijai :) Ir ten ir ten reikalingas polinkis varzytis, todel naujas hobis visiems prilipo. Deja mano seimos mergaites nebuvo dideles entuziastes, tad laikui begant atradau Hexagon kluba ir daugiau bendraminciu

  • savo istoriją kada nors irgi nutupdysiu įraše, nes neišeina trumpai, bet pradžia identiška tavajai, išskyrus tai, kad kokių 15-likos jau žaidžiau RISKą, tik ne pagal official taisykles. O apie tą “tempo nebepagavimą” drauguose tai tu teisus – ateina laikas, kai nebe visi spėja paskui tave, todėl ir paties partijų skaičius dramatiškai mažėja (išskyrus, aišku, kuomet į kokį klubą įsipaišai) :) sėkmės!

  • Praetor sako:

    Mano pažintis su žaidimais prasidėjo nuo šaškių (bet „kablio“ nepagavau), šachmatų (neužteko kantrybės mokytis) ir sovietinės kokybės (kadangi kitokios nebuvo) :) žaidimų: „Avtodrom“, dar toks buvo (neprisimenu pavadinimo) su Vilniaus planu ir mašinytėmis – ištrauki paskirties vietą, mėtai kauliukus stengiesi atvažiuoti į kuo daugiau paskirties vietų per žaidimą. Beje, pastarasis, kaip dabar pagalvoju, buvo visai pusėtinas. O gal tai nostalgija?… :) Na ir aišku, kiek aptriušęs iš kažko paveldėtas “Gyvatės ir kopėčios“.
    Toliau sekė jau „sudėtingesnis“ sesers nežinia iš kur ant kartono lapo kopijuotas a la „Monopolis“ . Tada atėjo 1989 m. ir aš iš tėvų išprašiau nupirkti lietuvišką „Menedžerį“. O čia tai buvo klasė! O dar tie kartoniniai pinigai viduje! Wow! :) Po to sekė keleto metų žaidimų pertrauka.
    Prie stalo žaidimų trumpam grįžau berods 1994 m., kai už 20 Lt (o tuo metu tai buvo oho kokie pinigai!) iš Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ nusipirkau „Karių ir magų“ taisyklių komplektą ir pabaisų knygą. Čia sekė nepamirštami vakarėliai su klasiokais prie herojų kūrimo lapų ir pusę paros trunkantys žaidimų raundai. Deja, klasiokų interesai greitai pasikeitė į poreikį gaminti bombioškes iš salietros, o po to kitų užsiėmimų atsirado ir liko šis vaidmenų žaidimas dulkėti spintoje, nors RPG ir dabar dar sukelia labai šiltus prisiminimus  Čia atėjo dar viena ilga stalo žaidimų pertrauka, jų vietą užėmė tuo metu Lietuvoje jau po truputį beplintantys kompiuteriai ir kompiuteriniai žaidimai (“Warcraft” I ir II, “Starcraft” ir t.t.)
    Prie stalo žaidimų grįžau tik kokiais 2008, kai pas pažįstamus sulošėm kelias „Alias“ ir „Uno“ partijas. Tada „Alias“ atsirado ir mano namuose, o vakarėliai tapo įdomesni… :)
    Galiausiai 2010 m. pabaigoje stalo žaidimais pradėjau domėtis kiek rimčiau. Susižinojau, kokios parduotuvės yra Vilniuje, informacijos apie stalo žaidimus pradėjau ieškoti internete. Šiuo metu domiuosi ir bandau įvaldyti fantastinius stalo žaidimus („Talisman“, „Runebound“, „Claustrophobia“), taip pat miniatiūrų karo žaidimo „Warmachine“ Khador frakciją.
    Tokia tad istorija :)

  • Tavo komentaras