Stalo žaidimas Tigris & Euphrates

Parašė Profesorius, 2010/04/24

Ur’as, Ninevija, Babilonas – šiuos miestus biblija įvardija, kaip žmonijos pradžią. Mokslininkai taip pat sutinka: derlingoje Mesopotamijoj, tarp Eufrato ir Tigrio upių, iš tikrųjų yra civilizacijos lopšys.
Apie 3000 metų iki Kristaus gimimo šių upių karntuose atsirado pirmos didelė gyvenvietės. Greitai žemdirbiai rado būdą, kaip drėkinti toliau nuo upės esančius sklypus. Šis išradimas turėjo pasekmes. Atsirado transportavimo problema. Be didelio triukšmo molio žiedimo ratai buvo paversti ant šono, o iš viršaus buvo primeistrauti kreivašoniai vežimai. Dabar buvo galima žymiai daugiau atvežti vienu kartu žirnių iš tolimesnių sklypų. Šis išradimas sukėlė naujas problemas. Prekybininkams, kad susitvarkyti su padidėjusia apyvarta, reikėjo sugalvoti, kaip užfiksuoti sandorių dydį ir sąlygas. Jie pradėjo molyje braižyti sutartinius ženklus, kurie laikui bėgant virto raštu – anksčiau nei pas egiptiečius. Šis išradimas įtakojo žynių ir valdininkų atsiradimą. Praėjus tūkstančiui metų, senovinė ir turtinga Ur‘o karalystė buvo sunaikinta, o valdžia atiteko Babilono valdovui Chamurapi. Atsirado naujos karalystės.Iš šiaurės atėjo chetai.Tarp dviejų didžiųjų upių viešpatavo Ašuro tauta – asiriečiai. Jų karaliaus Sargono žemes tik po daugelio metų prarijo Aleksandro Didžiojo imperija. Daugelį metų viena dinastija keitė kitą. Tiktai vienas dalykas liko nesikeičiantis: civilizacijos vystymasis ėjo koja kojon su kova už valdžią. Toli gražu ne kiekvienas laimėjo šioje kovoje, bet pats procesas… Žaidimas „Tigris ir Eufratas” kviečia jus sudalyvauti šiuose kvapą
gniaužiančiuose įvykiuose. Prisidėkite prie civilizacijos vystymosi.

Žaidimo autorius: Reiner Knizia
Išleidimo metai 1997
www.boardgamegeek.com užima 9 vietą
Žaidėjų skaičius 2-4
Žaidimo trukmė 90min.

Žaidimas sukurtas prieš 13 metų, ir vis dar įeina www.boardgamegeek.com top 10. Tai iškart atkreipė mano dėmesį į šį žaidimą.

Tigris ir Eufratas – tai strateginis – karinis žaidimas. Bet jame nerasite įprastų daugumai karinių žaidimų dalinių figūrėlių ar jų žymeklių. Ir tai nėra standartinis karinis žaidimas. Žaidimo mechanika originali ir tikrai retai kokiam žaidime sutinkama, bet tuo pačiu nesunkiai perprantama. Čia kiekvienas žaidėjas vadovauja vienai iš keturių dinastijų. Kiekviena dinastija turi keturis vadus, kuriuos jungia dinastijos simboliai: liūtas, lankas, jautis, ąsotis. Taigi žaidimo pradžioje visų žaidėjų startinė pozicija vienoda, jūs turite keturis vadus, kurių pagalba ir reikės plėsti savo valdas, taip pat kiekvienas išsitraukia po 6 pasekėjų žetonus.

Kiekvienas žaidėjas savo ėjimo metu gali daryti du veiksmus. Ir tai galima panaudoti labai įvairiai: užiminėti neurtalią teritoriją, plėsti esamą karalystę, pulti priešų teritoriją, nugriauti šventyklą, pasikeisti pasekėjų žetonus į kitus ir tt ir pan. Strategavimo galimybės tikrai didelės. Dažniausiai pradžioje žaidimo visi elgiasi pakankamai taikiai. Užsiiminėja niekeno teritorijas, plečia esamą karalystę, stengiasi pasiekti šventyklą su lobiu. Žaidimo tikslas surinkti kuo daugiau taškų. Taškai žymimi keturių skirtingų spalvų kubeliais.

Labai patiko tai, kad šiame žaidime dažniausiai surenkama dažniausiai labai nedaug. Tarkim laimi žaidėjas, kuris surinko 5 taškus. O tai yra dėl to, kad , kaip minėjau renkami skirtingų spalvų taškai, o žaidimo pabaigoje skaičiuojami tos spalvos taškai, kurių mažiausiai surinkta. Taigi, labai svarbu subalansuotai rinkti taškus. T.y. stengtis, kad visų spalvų taškų būtų po lygiai ir žinoma kuo daugiau. Taigi žaidimas įpusėja. Prasideda trintis tarp žaidėjų. Visi pradeda dairytis į priešų teritoriją. Konfiktai šiame žaidime yra dviejų tipų. Išoriniai ir vidiniai. Vidinis, kai į karalystę atsirioglina tos pačios spalvos, priešiškos dinastijos vadas. Tada jau abu vadai aiškinasi santykius. Ir tas kuris laimi, pasilieka, o pralaimėjusysis nuleidęs galvą keliauja iš karalystės lauk. (kovos laimėtojas gauna vieną raudoną tašką). Išorinis konfliktas, kai plečiant savo karalystę priartėjate prie priešiškos karalystės ir jos susijungia. Tada , jei sujungtoje karalystėje yra vienodos spalvos vadų, tai vyksta kova. Vėlgi pralaimėjęs gėdingai išvaromas iš karalystės, ir ne vienas, taip pat išvejami ir visi jo pasekėjai (t.y. jo spalvos žetonai, kurie yra karalystėje nuimami, o už kiekvieną jų laimėjusysis kovą gauna tašką). Taigi išorinio konflikto metu galima gauti žymiai daugiau taškų , nei vidinio.

Žaidimas jau perleistas daugybę kartų, bet esminio dizaino pakeitimo kaip ir nėra. Taigi šiek tiek atsilieka pagal išvaizdą nuo naujausių šedevrų. Bet žaidime dažniausiai ne išvaizda lemia jo gerumą ir peržaidžiamumą. Naujausiame leidime žaidimo lenta yra dvipusė, vienoj pusėj su 10 šventyklų, kitoj pusėj su 14. Taigi galima pasirinkti žaisti kurį nori variantą. Taip pat yra mikro papildymas, kurio pagalba galima statyti sudėtingesnius statinius, nei monumentas ir už tai atininkamai gauti taškus. Dar ką priskiriu prie žaidimo komponentų pliusų, kad jame visos detalės pakankamai „sunkios” (išimtis, žaidėjų širmos, kuriomis reikia uždengti tai, ko nenori rodyti kitiems žaidėjams).Sunkios ne tiek, kad reiktų samdyti tris žmones žaidimui nešti, o sunkios tiek kad šį žaidimą galima žaisti kur nors lauke, nebijant, kad nedidelis vėjelis nuskraidins pusę žaidimo komponentų ir užmerks ežere. Kai kurie žaidėjai sako, kad šis žaidimas per daug abstraktus, bet man tai neužkliuvo. Taip, abstrakcijos yra, bet strategijų įvairovė visa tai atperka.

p.s visos fotografijos pasiskolintos iš www.boardgamegeek.com.