Mafija. 30.

Parašė Profesorius, 2011/08/25

Mafiją jau buvau išbandęs, bet tada man buvo gal 10 metų ir žaidėme autobuse su vienmečiais. Taip trumpinome nuobodžią kelionę. Buvo smagu, bet tada net gerai nesupratau kas ir kaip, kokiu būdu ištirti kas yra kas. Taigi pasitaikė proga vėl išbandyti ir patikrinti kokie dabar bus pojūčiai. Žaidė net 30 žaidėjų, todėl iškart buvo aišku, kad mafija nesugebės susidoroti su tiek dorų miestiečių, taigi į “trąsą” iššoko taip pat ir jakudza nariai.  Taigi dabar jau buvo trys konfrontuojančios grupuotės:mafija, jakudza, miestelio gyventojai.

Pradžioje visi išsitraukėme rolių kortas ir pagal vedančiojo komandą susipažinome, mafija su savo gaujos nariais, o jakudza su saviškiais. Ir tik naivūs miestelio gyventojai nežinojo, kas iš jų yra dori piliečiai, o kas tik apsimeta tokiais. Tą ir reikėjo jiems išsiaiškinti, kad išgyventi. Taigi, pirmoji diena. Visi miestelėnai trumpai prisistatė, kas jie tokie ir ką veikia miestelyje. Publika susirinko labai įvairiaspalvė. Namų šeimininkės, žirgyno savininkė, malūnininkas, miestelio valkata, samdomas žudikas, mafijos boso žmona, statybininkas, laidojimo namų direktorius,  net kai kas pajuokavo, kad esąs mafijos bosu. (o gal tai visia ne juokas?). Taigi pirmos dienos diskusijos. Pirmasis buvo nulinčioutas, tas kuris pirmasis daug “reiškėsi”. O naktį jau darbavosi mafija ir jakudza. Taigi ryte atsibudo vienu gyventoju mažiau. Antrąją potencialią auką pavyko gydytojui išgelbėti. Taip taip, šioje mafijos versijoje yra ir gydytojas ir komisaras ir mafijos bei jakudza bosai. Toliau žaidimas įsivažiavo, žaidėjai išsijudino ir visi pradėjo jau aktyviau diskutuoti, kas ką įtaria ir kodėl. Veiksmas rutuliojosi apylygiai. Tai mafija ir jakudza suduodavo smūgį miestiečiams ar vieni kitiems , tai miestelio gyventojams pavykdavo nulinčiuoti kokį banditėlį. Taigi šiaip ne taip “grand finalas”. Trys žaidėjai. Iš kurių vienas jakudza narys (netgi bosas, sugebėjęs išlikti per visą žaidimą)  ir du miestelio gyventojai. Įtariamųjų ratas labai mažas. Taigi “jakudzininkas” buvo pasmerktas.

Gavau begalę gerų emocijų ir intrigos. Visi stengėsi įžvelgti, kas yra kas. Visi vieni kitus atidžiai stebėjo ir stengėsi “nuskaityti” neverbalinę kalbą, suprasti, kada žmogus meluoja, o kada ne. Tai tikrai nėra lengva, bet įmanoma. Tuo pačiu visi stengėsi neišsiduodi kas esą, arba kaip tik įtikinti, kad jie dori miestelio gyventojai. Taip pat buvo galima ir dedkucijos būdu išsiaiškinti nusikaltėlius, kas ir buvo šį kartą padaryta.Mafija tai ir žaidimas ir komunikacinių įgūdžių treniruotė. Man patiko. Netgi galima sakyti, kad užsikabinau. Tikrai reiks pažaisti dažniau.