Parašė Profesorius, 2011/08/30
Nightfall 1 partija
Dobble 4 partijos
Chronicle 4 partijos
6 ima 1 partija
Ligretto 2 partijos
The Stars Are Right 1 partija
Infinite City 1 partija
7 Wonders: Leaders 1 partija
Mafija 2 partijos
Pocket Battles 1 partija
Resident Evil: Alliance 1 partija
The Resistance 1 partija
State 51 1 partija
Carrom 3 partijos
Dobble
Kaip visad partijos buvo trumpos, greitos ir linksmos. Negailint grąsinimų (juokais) preišininkams ir priekaištais, kokio v padėjai kortą, jei aš jau norėjau dėt. Kaip tu galėjai? ;) Vienžo, gera nuotaika garantuota.
Chronicle
Pagaliau išsiaiškinome iki galo arba pabaigos (kaip kam labiau) taisykles. Ir pradėjom.
Pirmas dvi partijas žaidėme trise, nes tiek žaidėjų ir tebuvo tę jo. Ir pažaidęs šias partijas galiu atsakingai pareikšti, , taigi pareiškiu: šis žaidimas yra man atradimas ;) Mažoj dėžutėj diiiiiiiiiiiiiidžiuliškai puikus žaidimas. Neilgas, bet smagus pakirstukas. Kronika. Atverčiame istorijos kortą. Joje koks nors „istorinis” įvykis, ir kurie žaidėjai geriausiai „įsipaišys į įvykį” tie ir bus pagerbti. (gaus garbės tašką). Pradžioj viskas vyko pakankamai aiškiai ir valdomai. Vieni kitiems pakišinėjo „kiaulę”, tai atiminėjo, tai kaip tik įsiūlydavo blogio kortas, tai „nuknisdavo” tavo ką tik prijaukintą angelą. Ir tada atėjo toks istorijos etapas (atsivertė istorijos korta su nurodymais), kuris liepė atversti dar du istorijos puslapius (kortas) ir jų sąlygas įvykdyti. Atvertimas įtakojo dar kelių istorinių sąlygų vykdymą. Viso 6i įvykiai vienu metu. Visai neblogai, ką bedarytum , vistiek būsi pagerbtas. Jei susidėsi su velniais (prisirinksi blogio kortų) gausi garbės tašką, jeigu neturėsi nei vienos blogio kortos, gausi garbės tašką, jei turėsi daugiausiai proto (wisdom kortų), būsi vėlgi pagerbtas, jei kaip tik būsi pats kvailiausias (mažiausiai wisdom kortų) vėlgi būsi pagerbtas. Taigi , šiuo atveju situacija buvo tokia, kad ir kaip stengtumeis blogai žaisti, vistiek gausi nors vieną garbės tašką. Tai buvo neišvengiama. Bet laimės tik vienas kuris bus pagerbtas labiausiai (surinks daugiausia garbės taškų). Taigi, vis dėlto stengtis buvo dėl ko. Ir mes stengėmės. Kaip ir prieš tai buvusiuose „raunduose” draugiškai vieni kitiems siūlėme „evil” kortas, po to jas atiminėjom, po to vėl siūlėm, tada atiminėjom „wisdom” kortas, o kai kas nusprendė jų mielai atsikratyti ir tt. ir pan. Trumpiau tariant ir kalbant trumpiau visi linksminosi, kaip kas sugebėjo ir kaip kas norėjo. Taigi pagliau pabaiga ir suskaičiavom, tai kas gi iš mūsų pats labiausiai garbingiausias. Ir pasirodėsi, kad du žaidėjai surinko vienodai, o dar vienas, surinko nevienodai. Vienu tašku mažiau. Taigi , balansas žaidime neprastas, nes ir antrojoje partijojojoje rezulatats vėl buvo toks pats. Du žaidėjai po lygiai, trečiasis vienu mažiau. Na reiks išbandyti su didesniu žaidėjų skaičiumi, nes galima žaisti iki 6 žaidėjų. Tada bus jau galutinai matyt, kiek universalus šis žaidimas.
Kitas dvi partijas žaidėm 5 ir 6se. Taigi dabar jau drąsiai galiu teigti, kad įdomu žaisti su bet kokiu žaidėjų skaičiumi. Skirtumas tik tas, kad kuo daugiau žaidėjų, tuo ilgesnis bendrasis downtime, na bet taip ir turi būti.
The Stars Are Right
Žaidimas – galvalaužis. Tikras „puzzlis”. Paveik žvaigždių, planetų ir pan. Išsidėstymą danguje, taip, kad būtų galimą išsikviesti kuo baisesnį ir senesnį Cthulu visatos monstrą. Žaidimo taisyklės tai visiškai paprastos ir greit paaiškinamos. Bet va žaisti jį, tai jau tikrai yra ką veikt. Gali net smegenis paskausti. O mėgėjai skaičiuoti 37 ėjimus į priekį išvis gali „pakibti” ir tada tesk juos „nuresetinti” :P. Daug kur skaičiau, kad šį žaidimą geriausiai žaisti 2se, o mes jį bandėm 3se. Dabar taip pat manau, kad geriau tikrai bus 2se. Tada bus ir partija greitesnė ir downtime trumpesnis ir mažiau chaoso, taigi veiksmai lengviau prognozuojami. Žaidimas geras, bet jau žinau, kad jam žaisti, man reiks tam tikros nuotaikos. Tikrai nenorėsiu jo žaist bet kada ir visada. Tai rimtas žaidimas.
7 Wonders: Leaders
Pirmą kartą žaidžiau su papildymu. Per daug iš esmės tai žaidimo nepakeitė. Na žinoma dabar tinkamai sužaisdus lyderiais ir jų savybėmis, galima „uždirbti” dar daugiau taškų. Šį kartą naudojau karinę strategiją. Kadangi kaimynai buvo ne tokie karingi, todėl keičiantis amžiams vis uždirbdavau taškų, o „prisijaukinus” atitinkamą lyderį, dar gaudavau iš karo ir pinigų. Taigi ekonominė pusė taip pat buvo pusėtina. Pinigo nepritrūko. Turėjau „wonderį”, kuris neturėjo kažkokių ypatingų galių, bet užtat turėjo net 4is aukšut, kuriuos pastačius galima gauti 20 taškų. O tai yra daug. Taigi pirmą aukštą išrenčiau pirmame amžiuje, o likusius tris per paskutinįjį amžių.
Resident Evil: Alliance
Žaidimo papildymas. „Stand alone” . Taigi ir žaidėm tik su papildymo kortomis. Žaidėm paprastą „deathmatch” režimą, taigi kažkokių įpatingų ir kardinalių pokyčių nepastėbėjau. Žaidimas kiek pasunkintas, piktesni monstrai, taigi lįsti į „spintą” gerai neapsiginklavus neverta. Vienas iš herojų žuvo net 3 ar 4 kartus ir šiaip ne taip „datempė” iki pabaigos , turėdamas maksimaliai tik 10 gyvybių. Atsirado „spintoje” lazeris. Kurį atradus, jis automatiškai nudeda bet kokį monstrą, jeigu jis tik išlenda po lazerio. Tokiu būdu ir buvo nudėtas pats pikčiausias, 90 gyvybės turintas monstras. Žaidėm 6se, todėl žaidimas laaaaaaaaabai užsitempė. Pažadėjau sau daugiau niekad nežaisti šio žaidimo su tokiu dideliu žaidėjų skaičiumi. Maksimum 4 žaidėjai. Na laaaabai jau ilgai užtrukom. Net 3h. O kaip tokiam žaidimui, tai tikrai yra per ilgai. Kokia 1,5h yra pats tas. O taip ir būdavo, kai žaisdavom 3-4se.
The Resistance
Pažaidęs mafiją, užsimaniau daugiau psichologinių žaidimų. Taigi kitą dieną po mafijos žaidėm partiją The Resistance. Principas panašus kaip mafijoj. Viskas paremta psichologija. Melo atpažinimas, sugebėjimas meluoti, sugebėjimas manipuliuoti. The Resistance turi pliusą prieš mafiją. Nes the resistance nereikalingas vedantysis ir žaidimo eigoj visi žaidėjai lieka iki pabaigos. Taigi visi dalyvauja. Žaidėm nedideliu skaičiumi, tik 5se. Ir buvau, labai , labai apgautas. Tarp 5ių buvo 3 sukilėliai ir 2 imperijos šnipai. Ir jau pirmu ėjimu vado rolę gavo vienas iš šnipų (na mes nežinojom, kad jis šnipas). Ir paskyrė į misiją save ir dar vieną šnipą. (nes šnipai, tai žino, kas yra kolegos, o kas ne). Žinoma, pirmos misijos jie nežlugdė, ir visiškai nesukėlė įtarimo, kad kuris nors iš jų yra imperijos agentas. O per antrą misiją, jau parodė savo „nagus”. Buvo labai sunku atspėti, kad ne vienas iš jų, o jie abu yra imperijos agentai. Taigi į lemiamą misiją pasiunčiau vieną iš šnipų ir žinoma misija buvo sužlugdyta, imperijos šnipai laimėjo. Taaaaip yra man dar kur mokytis. Nifiga neatpažįstu kas meluoja, kas ne. Netgi galima sakyti kol kas gaunasi atvirkščiai. Jei manau, kad meluoja, tai iš tikro nemeluoja ir atvirkščiai. ;)