Stalo žaidimai. 52 savaitę mes žaidėme:

Parašė Profesorius, 2009/12/30

Claustrofobia 1 partija
Dungeon Twister 2 partijos
Memoir ’44 3 partijos
Citadels 1 partija
Dominion 1 partija
Agricola 1 partija
Carcassonne 1 partija
Condottiere 2 partijos
Red November 1 partija

Dominion

Žaidėme 4se. „Set‘ą” Big Money. Pasirinkau mažos kaladės taktiką. Pirmu ėjimu nusipirkau Chapel kortą, kuri leidžia „trash‘inti” iki 4ių kortų. (pasirinkimą taip pat, nulėmė, kad turėjau tik 2 pinigus). Jau antru ar 3 iu ėjimui pavyko „iš‘trash‘inti” visas tris startines estate korta. (na tiesiog pasisekė, kad visos trys buvo vienoje vietoje). Tada nusipirkau Mine kortą, kuri leidžia „iš‘trash‘inti” „treasure” kortą ir gauti 3 pinigais brangesnę kortą. Taigi pradejau atsikratyti „coper‘ių”, maniau juos į sidabrą, o sidabrą keičiau į auksą. Taip pat pradėjau pirkti Laboratory kortas (+2kortos;+1 action). Išsivaliau kaladę nuo „coper‘ių”, ir jau turėjau kokias 5ias Laboratory kortas. Kaladė buvo maža, joje pinigų daug, taigi Laboratory kortų pagalba „prasukdavau” visą kaladę ir susirinkdavau visus esamus pinigus (apie 14 pinigų). Taigi , pradėjau beveik kiekvienu ėjimu pirkti Province kortas. Žinoma, kaladė po truputį užsiteršė, bet Laboratory pagalba ji buvo vis dar valdoma. Kiti žaidėjai taip pat nusipirko kelias Provicne kortas, ir labai greitai Province kaladė buvo sunaudota. Taigi žaidimas baigėsi ir suskaičiavome taškus.
Taigi, aš kaip ir nesiskundžiu, kad jų man teko mažai;)

Dungeon Twister

Viena partija buvo įdomi tuo, kad žaidimo pabaiga buvo kiek netikėta varžovui. T.y. patys stipriausi mano armijos atstovai, trolis ir karys artinosi prie priešininko trolio (taigi jam teko po truputį atsitraukti, nes du prieš vieną, nelabai naudingas jėgų balansas pastarojo naudai). Bet laukta kova taip ir neįvyko, pasukau labirinto kvadrantą, kad trolis su kariu būtų kuo arčiau išėjimo, ir panaudojęs „5 action kortą” trolį, karį, ir vaikščiojančią kiaurai sienas išvedžiau iš labirinto. O man kaip tik ir trūko 3jų taškų iki pergalės.

Kita partija buvo įdomi tuo, kad pradžioj pralošinėjau 3 taškais „sausai” ir jau neturėjau pačių stipriausių 5 ir 6 kovos kortų. (padariau keletą klaidų: pamiršau kokiam kambaryje yra mano burtininkas ir „firebol” nunešiau visai ne į tą pusę, už ką tučtuojau buvau nubaustas). Tada priešininkas padarė kelias taktines klaidas, bereikalo išnaudojo kovines kortas ir liko tik su +2; +1; ir +0 korta. Aš dar turėjau +3 korta, taigi galėjau sudoroti bet kurį priešą, kuris nėra stipresnis už mano herojų. Po truputį tai ir pradėjau daryti. Vieną priešą pavyko užspeisti su dviem mano veikėjais, taigi išvis nereikėjo naudoti kovinės kortos. O kitus taip pat po truputį pavyko sumedžioti. Statistika: iš labirinto išėjo herojų – 0. Žuvo 8i.

Agricola

Agricolą žaidėme 5se. Aš žaidžiau gal 3 partiją iš viso. Ir po labai ilgos pertraukos. Taigi tvarkytis ūkyje sekėsi ne itin. Iš gyvuliukų auginau tik avis, turėjau 3 šeimos narius. Užtat namo kambarius “upgreidinau” iki akmeninių. Bet tai manęs neišgelbėjo. Užėmiau garbingąją 4ą vietą. Pirmas dvi vietas susigriebė agricolos specai, kurie jau nemažą partijų skaičių sužaidę. Abu turėjo po 5 šeimos narius, ir labai daug nusipirkę specialiųjų kortelių. ( gal net visas, kurias buvo įmanoma susipirko). O specialios kortelės ne tik palengvina ūkio tvarkymą, bet kai kurios gale žaidimo duoda taškus.

Red November

Red November partija buvo įdomi tuo, kad pirmą kartą kiek esu žaidęs buvo ištraukta baisioji “krakeno” kortelė. Bet būtume jį sudoroję vistiek, nes turėjome ir skafandrą ir harpūną. Bet…… Susprogo povandeninio laivo reaktorius ir visi mūsų planai suvalgytii krakeno gabaliuką vieną kitą nuėjo….. Taigi ir vėl gnomams nepasisekė, nors iki sėkmingos pabaigos buvo belikę 10 minučių.

Citadels

Citadels žaidėme su keletu naujokų,  o naujokai dažniausiai šį žaidimą lošia nenuspėjamai. Taigi pirmu ėjimu pasiėmiau vagį ir buvau nudėtas naujoko, kuris pasirinko žudika ( ką retai darytų patyręs citadelistas) . Žaidėme 8se, o karalius sėdėjo  toli nuo manęs, taigi iki manęs ateidavo kortos dvi ar trys, taigi pasirinkti gerą rolę buvo neįmanoma, nes jos jau būdavo išgraibstytos. Taigi ėmiausi svieto lygintojo-griovėjo  vaidmens. Vis imdavau karo vadą ir tai vienam, tai kitam žaidėjui naikindavau po rajoną. O kad žaidimas greičiau baigtųsi, pastačiau varpinę ir paskelbiau, kad žaidimas pasibaigs pastačius 7ą rajoną. O, kadangi, bet , o , tačiau 7 rajonus jau turėjo kokie 3 žaidėjai, tai žaidimas iškart ir baigėsi.