Parašė Profesorius, 2011/05/13
Ascension: Chronicle of the Godslayer 3 partijos
Resident Evil 2 partijos
Zombie Dice 1 partija
Chaos in the Old World 1 partija
Onirim 3 partijos
Šią savaitę drąsiai (be jokio baisesio šidyje) galiu užskelbti deck bilding žaidimų savaite. Kadangi galiu užsklebti, tai ir skelbiu. Nes viso 5ios partijos nors žaidimai tik (net) du.
Taip sakant perduozuoti nėr gerai, na bet taip jau gavosi.
Ascension: Chronicle of the Godslayer
Vienu prisėdimu supylėm visas tris partijas. Ir gal dar būtume , bet jau vėlokai patapo. Žaidėme trise. Dvi partijos prasisuko pakankamai greitai, nes daug monstrų lindo pakvėpuoti pseudo grynu oru, o jų jau laukė narsieji kovotojai, kurie plius minus visi pasirinko karinę strategiją, kuri leido efektyviai išaiškinti monstrams, kas čia vadovauja. O va trečia partija gavosi kitokesnė. Visi žaidė mažiau kariškai, daugiau ėmėsi pirkimų, veisė konstruktus. Man pavyko priglaust nemažai kortų, kurios leido „prasukinėti” kaladę. Taigi vienu ėjimu ir prasukdavau jos vos ne pusę. Ir tai šį kartą pasiteisinosi, nes monstrų nelabai daug lindo, daugiau siautė „ekonominė” žaidimo pusė, o „prasukinėjant” kaladę surinkdavau nemažai pinigo, o Ascension taisyklės leidžia pirkti tiek , kiek turi pinigų. Veiksmų neribojimas išskirtinis šio žaidimo bruožas (ir itin teigiamas), tarp deck building žaidimų. Gali pirkti kiek nori kartų, kad tik pinigų užtektų, gali mušti monstrų tiek kiek turi jėgos – jokių paribojimų.
Resident Evil: Deck building game
Pirmoji partija. Nutarėmėmeme išbandytiti iš esmės kitokį žaidimo režimą. Šiuo režimu žaidimas tęsiasi lygiai 15 ėjimų, visi personažai gauna skirtingus startinius ginklus ir jei personažas miršta, tai jau su visam (ant visaij). Taigi reikėjo saugoti ir puoselėti savo personažo sveiktą. Užtat monstrų „spintoje” nebuvo pačių pikčiausių monstrų, kurie turėtų 60 ar 90 gyvybės. O papildomai įsidėjo trys laikrodžiai, kuriuos radus atitinkamai radusiąjam pridedami papildomi 3, 2 ar 1 ėjimas. Taigi, pradėjom. Aš žaidžiau, kaip visada, t.y. pirmiausia daug šovinių-pinigų, tada action kortų kaupimas, tada ginklai. Bet deja, deja, tie 15 ėjimų pasirodė labai labai mažai, net nemaniau, kad tiek mažai. Nuo pat pradžių turėjau tik vieną pistoletą, bet užtat turėjau dvi kortas, kurios leido grobti iš kitų žaidėjų ginklus, jei juos pavykdavo rasti. Tokiu būdu prigrobiau pistoletų keletą ir „vinčą”. Vienam žaidėjui labai sekėsi traukti iš spintos laikrodukus. Tokiu būdu jis gavo 5 papildomus ėjimus. O labiausiai pasiteisino rizikinga taktika, beveik nuo pat pradžių lįsti į spintą net ir su silpnais ginklais. Tik vienas žaidėjas taip darė, jis ir laimėjo. Pradžioj užsirovė ant keletos piktesnių monstrų, kurie jį pakasė, bet vėliau vistiek rizikavo ir pradėjo labai sektis. Kokius 7 ėjimus iš eilės nukepdavo kokį monstrą. O tai žaidžiant šiuo režimu yra svarbu. Nes kol kiekvieną kartą lendi į spintą medžioti baisūnų ir tau tai pavyksta padaryti, tol monstrų nukirstos makaulės kaupiamos vienoje krūvoje, o vėliau jų duodami taškai dauginami iš sukauptų kortų skaičiaus. Taigi taškų šis didis monstrų naikintojas surinko labai, labai daug su kuo ir sveikinu.
Taigi, išvada tokia. Šis žaidimo režimas man pasirodėsi per trumpas, nes tik spėjau gerai apsiginkluot ir apsišoviniuoti ir žaidimas pasibaigėsi.
Bet yra ir pliusų. Įdomu tai, kad jau nuo pradžių visi yra skirtingai ginkluoti.
Kai kuriais atvejais, pvz, kai nėra daug laiko ilgensei partijai, tai šis žaidimo režimas yra pats tas, nes partija pabaigiama žymiai greičiau.
Antroji-kitoji partija.
Ji buvo iškart po pirmosios ir nutarėm sugrįžti prie paprasto „storie” režimo ir išbandyti trečiajį scenarijų . Scenarijai iš esmės skiriasi (jei režimas tas pats) tik tuo, kad būna pasiekiami kitokie ginklai, patobulinimai ir action kortos. Šį kartą buvo viena labai stipri korta, kuri leido traukti papildomas tris kortas, bet privalėjai vieną kortą iš rankos „trašinti”. Pradžioj ši korta labai veiksminga, nes išsitrauki daug papildomų kortų , o menkavertes išsimeti, bet link partijos pabaigos, jau pasidarė rizikinga ją naudoti, nes didelė tikimybė, kad teks išmesti pakankamai gerą kortą. Taigi išsidalinom „charus” ir pradėjom. Kaip jau esu pamėgės, pradėjau „šoviniuotis” ir „jamti” kuo geresnes mano manymu action kortas. Kai jau jų buvo pakankamai, tada pirkau kelis ginklus ir pradėjau ieškoti laimės spintoje. Netrukus, sumedžiojus kelias neatsragių monstrų makaules „užtrubinau” herojų iki 1o lygio, o ati duoda +5 prie daromos žalos. Tada jau užkaupiau pakankamai pinigo ir nusipirkau magnum pistoleta (šio „charo” specializacija šiam ginklui), kai užkėliau iki 2o lygio, naudojant magnum prisideda papildomi +20 žalos, ir prie taip jau nemažai. (magnum daro 50 žalos). Vienas žaidėjas net du kartus užsirovė ant pačio pikčiausiojo 90 riebumo monstro ir jo abu kartus neįveikė, kiti du žaidėjai turėjo garbės tik po kartelį nesėkmingai užsirauti ant jo ir gauti į skudurus. Ir štai spintoje liko tik du monstrai, vienas neaišku koks, o kitas, tai tikrai pats pikčiausias devyniasdešimtinis. Visi puolė ginkluotis dar labiau, nes įveikti tokį baisūna išties reik daug ginklų ir šovinių. Ir štai pavyko man pakankamai apsiginkluot , kad daryčiau 100 žalos. Lendu į spintą , deja deja, išlindo tik 40 riebumo monstras, kuris dabar atrodo neįspūdingai (ne taip kaip žaidimo pradžioj). Dar prasisuko pora ratų ir vėl pavyko puikus kombo, turiu pakankamai ginklų. Taigi pagaliau atsikrešijau pačiam pikčiausiasm nagliausiam monstrui. Va taip ir baigėsi ši pratija. Vienas iš žaidėjų, kaip ir priklauso – laimėjo. :P
Chaos in the Old World
Žaidėm pilnu sąstatu, t.y. 4se. Aš vienintėlis buvau bandęs šį žaidimą, bet, kadangi, nes, o , tačiau kiti žaidėjai, tai labai patyrę žaidėjai, tai jie labai greitai „pagavo” kas ir kaip. Man teko žaidi už fioletinius. Ir pradėjau labai „naglai” per pirmus du ėjimus sugebėjau ratą pasukt per visus 4is, ir gauti labai reikalingą „upgreidą”, kuris šventikams prideda gynybai +1, o tai iš tikro (tikrai, tikrai, nemeluoju), labai susitipriną jų ginybą. Tada jau kiti žaidėjai suprato, kad reikia fioletinį-violetinį „gesinti” ir žinoma bendrom jėgom pradėjo kenkti. Tada pradėjo labiausiai siautėti mėlynasis, kuris labai puikiai išnaudojo kortas (tokia taktika ir rekomenduojama) tokiu būdų pridarydamas tiek man tiek kitiems daug problemų, negandų ir pagaidų. Ir štai „grand finale” pretendentai pagrindiniai du: filetatavas ir mėlynavas. Filetatavaui trūksta vieno pasukimo, mėlynausiui 3jų. Bet visi užsipuolė violetinį ir taip siaubingai, kad išvis nepavyko rato pasukti, o mėlynasis suktelėjo per vieną. Taigi dabar lemiamas ėjimas, mėlynasis nesunkiai gali suktelt per du ratą, nes kėsinasi net trijose teritorijose įvykdyti misiją. O vio-fioletinis įspraustas į kampą tik vienoj teritorijoj bandys išgyventi, kad suktelt ratą bent kartą kas viską ir nulemtų. Taigi, šį ėjimą užsiautė raudonasis karo dievas, net trijoses ar keturiose teritorijose nudėjo po neprietelį (o už kiekvieną uždubasinimą didėja šansai ratą sukti du kartus), mėlynasis tik dviejose teritorijose įvykdė misiją, o violetinis vienoje teritorijoje, bet to ir užteko, kad atlikti lemiamą pasukimą rato nūnai. Žaliasis nugriovė trečią savo sąskaitoje teritoriją ir taip uždirbo kalną taškų, bet vistiek pritrūko kelių, kad pasiekti reikiamą 50imt.
Onirim
Jau senkai buvau bežaidęs. Taigi pasitaikėsi proga tai prasukau tris partijas, vienas. Dvi partijas pralošiau, kažkaip labai jau nesiėjosi kortos, o gal ir primiršau kiek , kaip reikia žaisti, kad laimėti. O trečią partiją vos, ne vos. Jau buvo likę kokios 7ios kortos traukimo kaladėje, o dar reikėjo dvejas duris atidaryti. Vienas atidariau nesunkiai, nes jau turėjau visą reikiamą kortų rinkinį, o antrąsias, tai pavyko atidaryt žvitrios sėkmės dėka. Turėjau atitinkamos spalvos raktą, o štai ir duris radau. Raktas atrakina duris iškart. Trečias kartas neprigavo. Pavyko išsiveržti iš sapno įveikus visas duris ir kočmarus. Jėėėėėėėėėėėė, aš vėl realybėje. O gal geriau reikėjo pasilikti sapne?????