Parašė Profesorius, 2010/01/27
The Dice Town 3 partijos
Jamaica 1 partija
Dominion 1 partija
Carrom 6 partijos
Shadows Over Camelot 1 partija
Mission: Red Planet
Claustrofobia 2 partijos
Mission: Red Planet
Žaidėme trise. Šis žaidimas man kuo toliau tuo labiau atsiskleidžia. Jei anksčiau buvau tikras, kad yra tik viena laimėjimo strategija, [t.y. Per taškų dalinimosi raundą naudoti “explorer” veikėją] tai dabar įsitikinau, kad galima sužaisti ir kitaip. Situacija gavosi tokia, kad 5am raunde aš nenaudojau “explorer” ir aplamai panaudojau visus veikėjus ir tik tada naudojau “recreuter” veikėją. Taigi, šis žaidimas “pagerėjo”mano akyse.
Claustrofobia
Taip taip, čia tas žaidimas, kuriame dar nė karto pavyko žmonėms laimėti prieš monstrus. Ši partija taip pat nebuvo išimtis. Žaidėme 3jį scenarijų. Žmonių laimėjimo sąlyga : pereiti iki 8ojo kambario, ir tada nukauti jame atsiradusį didijį monstrą, kuris turi 10taškų net gyvybės, bet negali išeiti iš esamo kambario. Žmonių kariai buvo tikrai gerai ginkluoti, turėjo net 4ias spec. Galias. Vieno kario puolimo taškai dvigubinosi. Ir visi šie “navarotai” jiems nepadėjo.Jie nuėjo tik iki 6ojo kambario ir visi buvo užgraužti paprastų, eilinių monstrų. Taip finalinė kova su dižiuoju monstru ir neįvyko. Visdėlto šiame žaidime teisingas kauliukų ridenimas lemia daug, o jie šį kartą žymiai geriau ridenosi monstrams nei žmonėms.
Shadows Over Camelot
Žaidme 7se. Šį kartą sekėsi žaisti lengviau, nei pirmoji partija. Jau pačioj pradžioj užpuolėm ir prilupom “piktus”. Po to užgrobėm gralį. Beje, pastarasis atiteko mano valdomam personažui. Ekskaliburą taip pat nesunkiai nugrobėm. Ant stalo jau buvo 8 kalaavijai ir visi balti. Didžiausia problema buvo katapultos, buvo momentas kai iki pralaimėjimo trūko tik vienos. Šia situacija galėjo pasinaudoti išdavikas, bet kažkodėl nepasinaudojo. Galima sakyti, kad partija todėl ir buvo į vienus vartus, nes išdavikas nesinaudojo savo galimybėmis.
Į pabaigą žaidimo vienas narsusis riteris buvo apkaltintas išdavyste… ir išties, jis ir buvo išdavikas. O situacija žaidimo lentoje buvo išties įdomi. Katapultų aplink Kamelotą buvo daug, beveik kritinis skaičius. O iki žaidimo pabaigos trūko dviejų katapultų. Mums ir vėl pradėjo grąsinti “piktai”. Jiems laimėjus, mes gautume du juodus kalavijus, dvi katapultas ir žaidimas baigtųsi. Juodi kalavijai buvo mums jau nebaisūs,nes buvo aiški kiekinė baltųjų kalavijų persvara. O katapultos buvo problema. Taigi visi lojalūs riteriai draugiškai ėmėsi naikinti katapultas, o “piktams” buvo palikta veiksmų laisvė. Tokia strategija pasiteisino. Iki to ,kol “piktai” pasiekė pergalę ir pridėjo du juodus kalavijus ir dvi katapultas, narsieji apvaliojo stalo riteriai sunaikino pakaankamą katapultų kiekį, kad dvi papildomos katapultos neturėtų reikšmės. Taigi garbieji riteriai šventė pegalę, o niekingąjam išdavikui beliko skęsti liūdesio jūroje, kuriai nesimatė nei krašto, nei kito krašto:)
Dominion
Žaidėme 3se. Kadangi “sete” Buvo “chapel” korta, leidžianti “iš’trash’inti” iki 4ių kortų, tai nusprendžiau naudoti mažos kaladės strategiją. Ir ši strategija visiškai nepasiteisino, nes buvau prakeiktas prakeiksmais. Žaidime dayvavo raganos korta. Mano strategija gavosi chaotiška. Taip pat įsigijau keletą raganų, ir vis progai pasitaikius “trash’inau” gautus prakeiksmus. Pripirkau cellar kortų, tai leido kažkiek valdyti kaladę. Sete nebuvo nei vienos kortos, kuri duotų ir action ir +card. Taigi populiariausia buvo festivalio korta.
Jamaica
Žaidėm 4se. Aš vadovau geltonųjų piratų laivui. Jau per pirmą ėjimą pradėjau plėšikauti ir ….. buvau klastingai apiplėštas. Labai gražu. Taigi po truputį judėjau į priekį, bet kadangi buvo greitesnių piratų, tai jie susigrobdavo visus lobius, man nepalikdami. Kortos ir kauliukai krito taip, kad net nepavyko užpulti kokio kito laivo, nors karinę galią buvau jau sukaupęs nemažą. Taigi finalas toks. Vienas žaidėjas pasiekė finišą, o likę trys buvo vis dar minusinių taškų zonoje.
The Dice Town
Pirmąją partiją lošėme 2se. Kai lošiama dviese, tai “interaktion” yra mažesnė, nei lošiant su daugiau žaidėjų. Ir tai karts nuo karto mūsų interesai susikirsdavo. Man, kaip ir dažniausiai būna su kauliukais, jie ridenosi visai ne taip, kaip man norėjosi. Taigi didžiule taškų peėsvara laimėjo oponentas.
Antrąją partiją žaidėme 4se. Taigi, interesų susikirtimo lygis buvo žymiai didesnis. Šerifo žetonas ėjo iš rankų į rankas. [tikrai naudinga būti šerifu]. Taip pat šerifas buvo papirkinėjamas, kad priimtui kažkuriai pusei naudingą sprendimą. Kasėm auksą, plėšėm banką, grobėm gėrį iš kitų žaidėjų, taip pat grobėm plačiosios prerirjos žemes. Žaidimas pasibaigė išsekus aukso grynuolių atsargoms kasykloje. Šį kartą man sekėsi “geriau” ir likau antras, nuo galo:)