Parašė Profesorius, 2014/11/24
Halli Galli
Bang the Dice Game 2 partijos
ScrumBrawl
Junta: Viva El Presidente
Intrigue
Love Letter
Carrom 3 partijos
Theseus: The Dark Orbit 3 partijos
Android: Netrunner
Imperial Settlers 2 partijos
Five Tribes
Diamonds
One Night Ultimate Werewolf
ScrumBrawl
Žaidėme 4se. T.y. 4ios priešiškos komandos. Du vartai ir du kamuoliai. Vienas kamuolys buvo nestabilus, kuris gali bet kada ištaškyti kamuolio turėtoją, taigi jis buvo neppopuliarus visai. Per visą žaidimą taip jo niekas ir nejudino. O vat shield-orbas buvo itin populiarus, jis gi ne tik kad kamuolys bet dar duoda gynybai +4. Dėl jo buvo ne vienos peštynės. Vienas žaidėjas išsisumonino kelmą ir jis visą žaidimą riogsojo arenos kampe niekam netrukdydamas, o kelmo magiškąją savybę panaudojo tik vieną kartą (na tiesiog užmiršo apie ją). Daugiausiai žygdarbių nuveikė visiškai silpnas Pix’is. Nors ir silpnas, bet drąsiai rovėsi prieš save stipresnius ir net sugebėjo sumedžioti tris kailius, kol buvo nudėtas kažkokio klastingo monstro. Per visą žaidimą kamuolys nebuvo mėtomas, pasuojamas visiškai. Abu pelnyti įvarčiai buvo hand-off pagalba. Buvo vienas ir super hand-off’as, t.y. vienas padaras perdavė , antrąjam kamuolį, antrasis – trečiąjam, o tada jau trečiasis su kamuoliu įbėgo į vartus.
Junta: Viva El Presidente
Žaidėme keturiese. Kas bus pirmasis prezidentas nusprendė kauliuko ritimas. Ir prezidentas buvo tikrai labai geras. Duodavo visiems pavaldiniams labai neblogus kyšius. Tokius, kad jie greičiau apstatinėjo savo fazendas baseinais, apsaugos bokštais ir pan. , nei pats prezidentas. Taigi golpistos buvo ramūs ir nevertė valdžios. Ir jau net keli žaidėjai artėjo link laimėjimo . Taigi su niekuo nesitaręs ir nedeklaravęs, kad ruošiu perversmą, paskyriau visas milicijos pajėgas, kad nuversti prezidento valdžią. Pavyko nesunkiai, nes prezidento kelis ėjimus niekas negynė, nes ir taip jo niekas nepuolė. Taigi perėmiau valdžią ir įžymiuosius prezidento akinius. O tai duoda taip labai reikalingą papildomą pergalės tašką. Taigi dabar trūko tik vieno taško iki pergalės. Reikėjo vieną , vienintėlį ėjimą prezidentauti dosniai, kad niekas neverstų manęs iš posto ir taip pat kažkaip gauti trūkstamą tašką. Todėl negailėjau kyšių, o sau pasilikau lygiai 4 milijonus pinigų, kad suręsti dar vieną pastatą fazendai. Tokia taktika pasiteisino, nieks nevertė valdžios, taigi ir pinigų neatėmė. Pavyko sėkmingai įgyvendinti savo klastingą planą.
Intrigue
Bendroje įskaitoje, tai trečioji šio žaidimo partija. Vėlgi žaidžiau visai su kitais žaidėjais ir vėl žaidimas buvo kiek kitoks. Nebuvo kažkokių itin didžių apgavysčių ( tik tokie smulkūs pakiaulinimai) Daugiau vyko įkalbinėjimai žadant naudą ateityje. Va jeigu mano darbuotoją priimsi į geriausią vietą, tai aš kitą ėjimą įdarbinsiu tavo į tiek pat gerą, tu tik jį atsiųsk. Vieną ėjimą perlenkiau lazdą ir net trys mano darbuotojai užėmė geriausias darbo vietas, taigi jie uždirbo viso 35 tūkstančius. Žinoma visi kiti žaidėjai tai pastebėjo ir draugiškai nusprendė mano darbuotojus išspriti iš šiltų vietelių. Kitą ėjimą gavau jau tik 5 tūkstančius. Bet kadangi tai jau buvo link žaidimo pabaigos, tai žaidimo baigties nesugebėjo pakeisti.
Theseus: The Dark Orbit
Visas tris partijas šį kartą žaidžiau už Marines (raudoni). Už pačią tiesmukiškiausią ir į tiesioginį konfliktą linkusią frakciją. Scientistai su savo filmavimo kameromis nesugebėjo pasipriešinti, pakankamai agresyvūs Alien, taip pat buvo mikliai sudoroti, o štai Pilkųjų frakcija sugebėjo užspeisti į kampą. Jau pirmu ėjimu netoli Marines namų sektoriaus, Pilkieji įsirengė teleportavimo įrenginį, kas jiems leido teleportuotis į bet kurį norimą sektorių. Priinstaliavo visokių spąstų, kurie žalojo Marine karius arba rinko duomenis apie juos. Marines taipogi nesnaudė ir vėlėsi į tiesioginį konfliktą ir vis šaudė į Pilkuosius. Maždaug viduryje partijos pagaliau pavyko instaliuoti “fire” kortą. ( pagrindinis ir baisiausias Marines ginklas) . Ją iškart “upgreidinau”. Pilkieji nesnaudė ir įmontavo pagerinimą, kuris atiminėja iš Marines “upgreidus”. Taigi visai netrukus visi patobulinimai buvo iš manęs atimti. Ne gana to, Pilkieji gal tik kokį kartą papuolė į “fire” spąstus. Nes aktyviai naudojosi teleportacija ir vis prašokdavo “fire”. (tai ir buvo mano liemiama klaida, kad ne tame sektoriuje įdiegiau “fire”). Taipogi Pilkieji įdiegė technologiją, kuri leido kontroliuoti Marines karius ir juos judinti į gretimus sektorius. Taigi sėkmingai juos vis nusiųsdavo į kokius nors bjaurius spąstus. Kova ėjo taškas į tašką. Jau ir kortos baiginėjosi, pradėjo tiksėti žaidimo pabaigos mechanizmas. Pilkiesiems liko 2 gyvybės taškai, o Marines grėsė pralaimėjimas, jeigu Pilkieji surinks dar 4 duomenų failus apie juos. Ir………Pilkieji pasinaudojo savo technologija, leidžiančia kontroliuoti Marines, ir vienam jų kariui liepė ateiti į sektorių, kuriame laukė puikiai įrengtas duomenų nuskaitymo įrenginys su dublikatoriumi. Taigi, nuskaitė trūkstamus duomenis ir Pilkieji šventė pergalę. Ir aš ten buvau, alaus ir midaus negėriau, todėl niekas per barzdą nevarvėjo.
Imperial Settlers
Ir štai pagliau mūsų stalą pasiekė šių metų superhitas. Žinojau, ko laukti iš šio žaidimo nes esu New Era (NE) fanas, pagal kurį ir padarytas Imperial Settlers.
Žaidėme keturiese. Atsitiktinai išsitraukiau žaisti už Barbarus. Pradžioje kaip ir NE susisuko smegenai, nes pasirinkimų ir galimybių buvo tikrai daug. Bet po truputį įsivažiavau. Žaidimas paprastesnis už NE, draugiškesnės taisyklės, na o dėl temos tai jau skonio reikalas. Man labiau visgi patinka NE postapokaliptika. Jau pirmu ėjimu pasistačiau savo frakcijos pastatą, kuris gamino du medžio. O medienos man reikės, jau mačiau pagal turimas kortas. Padariau kelis susitarimus, kurie leido kiekvieno ėjimo pradžioje gauti keletą auksinių (universalus ir pats geriausias resursas) ir papildomą žmogeliuką. Tada gavau kortą, kuri turėjo efektą, kad nusiuntus žmogeliuką galima gauti kortą, taigi didesnę dalį žaidimo kortų man netrūko. Beveik visos pastatytos kortos buvo iš bendros kaladės ir tik keletas iš mano frakcijos. Jau buvau pastatęs kokias 4ias kortas, kurių pagalba pradėjau generuoti taškus. Dažniausias efektas: nusiunti žmogų nešiną kokiu nors resursu ir gauni du taškus. Bet kiti žaidėjai taip pat nesnaudė. Labiausiai buvo išsivystęs ir parsukinėjo “combo” žaidėjas, kuris žaidė už egiptą. Turėjo labai gerą kortą, kuri leido gauti papildomą tašką, kai gauni du taškus. Taigi vietoj dviejų taškų vis gaudavo tris. Jis buvo aiškus lyderis. Todėl kai tik pasistačiau kortą, kuri leido vogti resursus, dažniausiai resursus iš egiptiečio ir grobdavau, bent taip bandydamas jam sutrukdyti. Kiti žaidėjai taip pat prisidėjo ir nugriovė keletą egiptiečio pastatų, bet……….. frakcijos pastatų negalima griauti, galima tik pastatus iš bendros kaladės griauti. O Egipto visos “combo” sukosi ant frakcijos pastatų. Taigi smarkiai sutrukdyti jiems tai daryti nebuvo kaip. Belieka konkuruoti ne griaunant priešinnko pastatus, o statant savo. Egiptiečių sustabdyti nepavyko ir jie laimėjo didele taškų persvara, netgi gerokai atsiplėšę nuo antros vietos laimėtojo.
Antrąją partiją žaidėme trise: romėnai, barbarai ir egiptas. Šį kartą žaidžiau už romėnus ir pakankamai agresyviai. Jau antrame ėjime ėmiausi griauti priešininkų pastatus. Romėnų frakcijos kortos labai naudoja akmenis, bet deja, kortų kuriuos duotų vien akmenis taip ir neištraukiau. Bet pavyko suręsti pastatus, kurie davė 1 medžio ir 1 akmenį, o tai taip pat neblogai. Šį kartą, ne taip kaip pirmoje partijoje daugiau traukiau kortas iš frakcijos “decko”, o iš pagrindinės kaladės gaudavau ėjimo pradžioje ir traukdavau papildomai tik tuo atveju, jeigu pritrūkdavo pamatų, kad statyti frakcijos pastatus. Pasistačiau statinį, kuris duoda 2 taškus už pastatomą raudoną pastatą. Taigi jei tik būdavo galima gauti raudoną kortą, tai ją ir griebdavau. Taigi raudonų pastatų turėjau nemažai ir tada pasirodė korta kuri būtų už raudonus pastatus davus net 8 taškus, bet žinoma priešininkai man jos nepaliko, būtų buvę per gerai. Sužaiti pavyko pakankamai optimaliai, kai pabaigiau, buvau visiškai be kortų rankose ir liko tik viena malka iš resursų. Iš šią partiją vėl laimėjo egiptiečiai. Kol kas visiškai neaišku kaip šią frakciją aplošti. Jei bent būtų galima griauti jų frakcijos pastatus, tai tada būtų galima kažkaip bendrom jėgom apgriauti, kad sustabdyti taškų generavimą. O dabar lieka tik optimizuoti veiksmus savo darže. Kaip rašo forumuose, už romėnus laimėti labai sudėtinga. Žiūrėsim, gal kada pavyks.
Žaidimas labai patiko. Žinoma, panašu į New Era. Pakeitimų nedaug, bet yra vienas esminis pakeitimas – atskiros frakcijų kortų kaladės ir jos yra skirtingos. Taigi bus įdomu pažaisti už kiekvieną iš jų. Žaidimas paprastesnis už NE ir nuo jo nepaskausta galvos.
Five Tribes
Žaidėme trise. Ir visiems šis žaidimas buvo naujas. Taisyklės nesudėtingos, komponentai labai gražūs ir kokybiški, visgi tai Days of Wonders. Tikėjausi kažko lengvo ir atpalaiduojančio, tai kur tau. Šis žaidimas visiškai abstraktus ( nors ir yra medinės palmės, kurpanugariai ir pan. manęs komponentai neapgavo) ir sudėtingas ėjimo variantų skaičiumi. Tai puzzle tipo žaidimas. Kiekvieną ėjimą reikia padaryti kuo optimalesnį, kad surinkti kuo daugiau taškų. Tai visiškai taktinis žaidimas, nes kažko labai priplanuoti į priekį neįmanoma, nes jei tu pamatysi labai gerą ėjimą, tai greičausiai tai pamatys ir priešininkai ir ko gero jį atliks. Neįsivaizduoju kodėl toks ažiotažas aplink šį žaidimą. Na taip yra viena įdomi ir nematyta mechanika – tai kad kai keliauji per dykumą su meeplais, tai kiekviename langelyje reikia palikti po vieną meeplą ir pabaigti kelionę tame langelyje kuriame padedi paskutinį. Visos kitos mechanikos matytos ir bandytos. Tokio tipo žaidimų teko žaisti keletą – tai Torres ir The Star Are Right. Ten taipogi gryni puzzliai. Šiame žaidime “downtime” tiesiog nerealus. Jame lėtai žais net ir tie žaidėjai, kurie paprastai žaidžia greitai. Nes ėjimo variantų “n”, ir jei bandysti padaryti kuo geresnį ėjimą, tai tikrai užtruksi. Buvo situacija žaidime, kai norėjau labai atlikti vieną veiksmą ir niekaip nemačiau, kaip tai įmanoma padaryti, bet turėjau viltį, kad įmanoma. Ir tik po kokių 5 minučių galvos kasymo ir stebeilyjimosi į lentą sugebėjau pamatyti tinkamą variantą. Nei vieno iš žaidusiųjų šis žaidimas per daug nesužavėjo nors abu mano oponentai ir mėgsta euro žaidimus. Jei norėsiu kažko sudėtingo ir euro – išsitrauksiu New Era.
Diamonds
Visiškai šviežias, trumpas, trick taking žaidimas. O man patinka trick taking. Taigi šis žaidimas man patiko, nors jis ir neperspjauna Chronicles. Smagu, kad kiekvienas žaidėjas turi savo seifą ir stengiasi jame suslėpti kuo daugiau deimantų ir rubinų. O jie išties yra žaidime. Ne kokie žetonai, o tikri tikriausi , plastmasiniai deimantai ir rubinai ;) Žaidžiant buvo įtarimas, kad tai adaptuotas kažkoks klasikinis, klasikinių kortų žaidimas. Koks nežinau, nes nesu jų daug žaidęs. Bet kokiu atveju, jeigu norite neilgo, ne itin apkraunančio žaidimo, tai šis visai neblogas.
One Night Ultimate Werewolf
Taipogi žaidžiau pirmą kartą. Žaidėme septyniese. Žaidimas trunka trumpai – tik vieną naktį. Ir vienintėlis esantis vilkolapis ar tai vilkosnapis (kas jį ten žino) , deja labai išsidavė ir buvo vienareikšmiškai išaiškintas. Dori ir nelabai miestiečiai šventė pergalę. Bet kažin kaip pasiseks kitą naktį?