Parašė Profesorius, 2014/10/27
Flames of War: The World War II Miniatures Game 2 partijos
Commands & Colors: Ancients 2 partijos
Theseus: The Dark Orbit 3 partijos
Seasons
Dominion: Prosperity
Settler of Catan
The Resistence: Avalon 2 partijos
Phase 10 dice
No Thanks
Pirmasis mūšis
Amerikiečių tankai prieš vokiečių tankus. Tiek vienos, tiek kitos armijos tikslas buvo užimti vieną iš priešininko bazių ir išlaikyti jas vieną ėjimą. Ir taip jau mūšio eiga susidėliojo, kad amerikiečių tankai puolė, o vokiečių gynėsi. Dešiniajame flange vokiečių 4ios panteros lindėjo miškelyje ir gynėsi nuo 7 amerikiečių tankų. Bet iš tų 7ių tik 3 tankai turėjo teorinę galimybę pramušti vokiečių panterų priekinį šarvą. Be to panteros vis išlįsdavo iš miško apšaudydavo amerikiečius ir vėl slėpdavosi miške. Na ne visalaik joms taip sekėsi, kažkurį ėjimą amerikiečiams pavyko susprogdinti užstrigusią panterą, bet jau kokie 3 amerikiečių tankai buvo nusprogdinti. Kitos pajėgos tiek amerikiečių , tiek vokiečių buvo maždaug per vidurį žemėlapio, o vėliau amerikiečiai gavo pastiprinimą – lengvųjų tankų gaują į kairijį flangą. Taigi amerikiečiai apsupo vokiečių tankų grupę iš kelių pusių, bet lengvieji amerikiečių tankai, padarė ne kažkokią žalą. Dar amerikiečiai turėjo artileriją, taigi jos pagalba buvo numušti keli vokiečių tankai.
Ir pagaliau patirdami nemažus nuostolius amerikiečiai dešiniajame flange priartėjo prie miškelio su panteromis. Jos buvo dvi belikę, ir viena stovėjo šonu, taigi dabar ji buvo atsukus silpnąją pusę ir jos šarvą galėjo pramušti bet kuris amerikiečių tankas, ką sėkmingai ir padarė. Paskutinė pantera buvo nukauta, kai neapdairiai išlindo iš miško.
Tuo pačiu metu du amerikiečių džipai pasiekė vokiečių bazę, taigi dabar tereikėjo 1 ėjimą išsilaikyti prie jos. Vokiečiai iš kairiojio flango atitraukė tankų būrį link užpultos bazės, bet nespėjo privažiuoti tokiu atstumu , kad apsaugoti bazę, taigi atidengė ugnį ir sugebėjo vieną džipą išsprogdinti . Antrąjam kilo moralinė dilema, ar pasilikti, ar pabėgti………….ir kauliuko metimas lėmė, kad džipas drįso pasilikti ir amerikiečių armija laimėjo šį mūšį.
Antrasis mūšis
Vokiečių karininkai susiginčyjo, kas jų armijoje “kietesni”. Tankai ar pėstininkai. Ir nusprendė šį ginča išspręsti praktiškai. Pėstininkai įsirausė į dvi eiles apkasų, gavo kelias baterijas artilerijos ir turėjo užduotį tam tikrą laiką išsaugoti bazes. Vokiečių tankų tikslas, žinoma, užimti nors vieną bazę, per ribotą laiką. Tankų pradinė dislokacija netgi neleido pataikyti į gerai įsiraususius pėstininkus. Taigi jie privažiavo arčiau ir apšaudė pirmąją pėstininkų eilę. Nors pėstininkai ir patyrė šiek tiek žalos, bet ugnimi į ugnį neatsakė, nes tokiu būdu būtų išdavė savo pozicijas ir tada jau nuo tankų būtų kliuvę dar daugiau. Tik artilerija šautelėjo ir sugebėjo vieną tanką nusprogdinti. Tankistams tai labai nepatiko ir jau kitą ėjimą iš trijų artilerijos pabūklų sveikas teliko tik vienas.
Artilerija taipogi neliko skolinga ir susprogdino dar vieną tanką, o pastarieji vis nesivėlė į artimą kovą ir iš pakankamai saugaus atstumo apšaudė pėstininkų pozicijas. Taigi kelis ėjimus ir vyko toks pasišaudymas, šaudo tankai, pašaudo artilerija, tai pašaudo pagaliau pėstininkams į pagalbą atvykę minosvaidžiai (nelabai efektyviai), ir dar keli šūviai iš bunkerio (toks baltas stačiakampis žemėlapyje).
Vokiečių tankus nuo pergalės ribojo tik laikas. Jeigu laikas būtų neribotas. Tai iš tolo galėtų visiškai praretinti pėstininkų gretas ir tik tada pultų. Taip ir būtų atsitikę, nes laiko buvo pakankamai, bet tai buvo mokomoji partija ir oponentas norėjo parodyti, kas būna tankams, kai jie lenda ten kur nereikia ir per anksti. Taigi, dar pakankamai nesumažinęs pėstininkų skaičiaus, puolė į artimą kovą. Tada jau atsiskleidė pėstininkų talentas. Artimame atstume jie labai pavojingi. Kurie tankai tik privažiuodavo arčiau, kad pasiektų juos pėstininkų ugnis, tie jau atgal negrįždavo.
Taigi, ankstyva tankų ataka buvo nesėkminga, ir mūšio laukas atrodė štai taip:
Likę 5 sveiki tankai, daugiau nei pusė sveikų pėstininkų ir iš pasalos išlindęs naujas, artilerijos dalinys. Mušį nutraukėme. Taip ir nesužinojome ką laimėjo vokiečių karininkas, kuris statė už pėstininkus.
Theseus: The Dark Orbit
Pirmojoje partijoje vyko konfrontacija tarp raudonųjų ir mėlynųjų. Kova vyko mėlynųjų naudai. Jie jau buvo surinkę nemažai duomenų (buvo instaliavę, net dvi stebėjimo kameras ir jas upgreidinę). Taipogi apie vidury partijos instaliavo defens system ir ją užtaisė, taigi marinams gerokai kliuvo, kai jie įlėkė į šias žabangas. Ir jau buvo visai partijos pabaiga, jau pradėjo netgi judėti žaidimo pabaigos “counteris” ir…………. mėlynieji neapdairiai įkliuvo į raudonųjų pasalą ir gavo tiek žalos, kad raudonieji netikėtai laimėjo.
Antroji ir trečioji partijos – raudonieji prieš pilkuosius. Pabandžiau ne tiek instaliuoti visokius spąstus ir pagerinimus, kiek eiti į tiesioginė konfrontaciją. Deja prieš Marines tiesioginė konfrontacija visiškai nepasiteisino. Pilkieji abu kartus buvo greitai ir efektyviai sudoroti.
Commands & Colors: Ancients
Abi partijas santykius aiškinosi persai prieš kartageniečius. Abu kartus persai rovėsi ir abu kartus gavo prirukyti. Žaidimas ta pačia mechanika, kaip ir Memoir’44 (visgi autorius tas pats), tik šiek tiek gilesnis ir sudėtingesnis na ir žinoma laikotarpis kitas. Patiko, kad daugiau įvairių dalinių ir daugiau taktikavimo galimybių. Nepatiko ir toliau nepatinka, tai žaidimo vizualumas. Čia nėra figūrėlių, čia visus dalinius žymi mediniai kubeliai su dalinių lipdukais.
Yra keletas labai “over powered” kortų. Pvz korta kuri leidžia pajudinti visus “adjencent” dalinius. Įsivaizduokit visa priešininkų armija žingteli į priekį. Vienu atveju ji tik žingtelėjo, bet neatakavo, nes atstumas buvo per didelis, tai nebuvo labai kritiška. Bet kitą kartą, tai atsibogino į artimą mūšį ir gerokai apdaužė. Gerai, kad taipogi turėjau labai piktą kortą: visi daliniai, kurie yra prie pat priešininko, gali jį atakuoti su dviem papildomais kaulais. Taigi priešui taipogi mažai nepasirodė.
Seasons
Žaidėme trise. Žaidėme su kažkokiu papildymu. Nuo pat pradžių papildymo dėka “draft’as” vyko kitaip. Kortas ėmėme ne sau, bet davėme žaidėjui iš kairės. Žinoma, visi stengėsi duoti kuo prastesnes, bet į pabaigą, vistiek buvom priversti atiduoti tas, kurių nenorėjome atiduoti. Atrodo toks paprastas taisyklių pakeitimas, bet tinkamai pasinaudojus galima labai daug išlošti, kuo aš ir įsitikinau šioje partijoje. Kova vyko apylygiai, beveik niekas nenaudojo jokių kenkėjiškų kortų ir tik trečiais metais, buvo padėtos kelios parazitinės kortos. Jau buvau suplanavęs kaip padėsiu paskutines kortas (jos būtų davę 48 taškus) ir tada patyriau ant savo kailio, kaip klastingai galima panaudoti šį naujovišką “draft’ą”. Kadangi visas kortas gavau iš oponento, tai jis žinojo, ką turiu rankose. Panaudojo kortą, kuri liepia nusimesti jo įvardintas kortas. Taigi teko nusimesti , o priešininkas gavo kalną resursų. Tai štai atrodo, toks nedidelis pakeitimas žaidime, o teisingai panaudojus, galima turėti iš to didžiulią naudą.
Seasons – labai geras žaidimas. Visas triukšmas dėl taškų rinkimo, kaip kokiam euro žaidime, bet realiai tai kortinis žaidimas , kuris labiau patiks americ thrash gerbėjams ir žinoma kortinių žaidimų mėgėjams. Pakankamai sudėtingas, bet ne toks galvą laužiantis , kaip New Era (beje pastarasis mano taipogi, labai mėgiamas). Na, o žaidimo išvaizda ir ypatingai kauliukai ir toliau taip ir traukia jį žaisti. Kauliukai labai gražūs ir nestandartinio dydžio. Taip ir prašosi paridenami.
Dominion: Prosperity
Tikra teisybė. Pavadinimas atitinka šį papildymą. Viskas brangiau, bet ir gauti pinigų jame ne problema. Žaidėme 4se. Kortos buvo visiškai nematytos, taigi teko gerokai įsigilinti, kad sugalvoti, kurių reikia ir kaip jas “kombinti”. Šiame papildyme yra taškų kortos, kurios vertos 10 taškų ir pinigų kortos, kurios duoda 5 pinigus, ko nėra kituose papildymuose. Žaidėme 4se. Mano žaidimo pradžia buvo vangi, nes į ranką atėjo tik 3 pinigai, o už juos geriausia korta buvo – silveris. O kai kas išsitraukė geriau ir nusipirko po kortą, kuri leidžia traukti 3 kortas ir dar kenkia kitiems žaidėjams. Na bet po truputį partija įsivažiavo , atsirado pinigo, pradėjau pirkinėti ir brangesnes kortas. Labiausiai patiko korta, kuri duoda tašką (kuris nesimaišo kaladėje – toks metalinis -žetoniukas) ir leidžia “trašinti” kortas, taigi po truputį naikinau pradines, silpnas kortas. Vienas žaidėjas išsibujojo, prisipirko pinigų kortų pačių geriausių – kur duoda iškart po 5 pinigo, ir jau pradėjo pirkinėti po truputį taškų kortas. Bet neužilgo ranka “užsikišo” jomis ir ne taip jau dažnai jam pavykdavo įpirkti po 10 taškų. O gerausiai sužaidė, žinoma, Kristijonas – Dominiono čempionas. Ėmė vis kortą, kuri iš pažiūros atrodė ne tokia ir gera. Brangi, kainuojanti 8 pinigus (bet galima prie tam tikrų sąlygų ją gauti žymiai pigiau, ką ir darė), duodanti 1 pinigą, vieną veiksmą ir vieną kortą. Na ir kai jų prisipirko, tai prasidėjo “chainai”. Kiti padeda po 3-4 kortas, o Kristijonas prasuka visą savo kaladę ir dar sugeba nusipirkti kokį 20 taškų. Taigi partijos baigtis buvo aiški. Kristijonas šventė pergalę surinkęs 66 taškus, kai antroje vietoje likęs žaidėjas surinko tik 42. Reikia paminėti dėl statistikos ir paminėsiu, kad vienas žaidėjas surinko tik 9 taškus.