Parašė Profesorius, 2010/08/12
Warhammer: invasion 8 partijos
Dominion: intrigue 1 partija
Dominion 2 partijos
Okko 1 partija
Chaos in the Old World 1 partija
Endeavor 1 partija
Runewars 1 partija
Memoir 44′ 2 partijos
Cold War 1 partija
Warhammer: invasion
8 ios partijos, tai tikrai nemažai per savaitę. Taigi, spėjau pažaisti už visas 4ias rases, buvo ir laimėjimų ir pralaimėjimų. Ir negaliu atiduoti pirmumo nei vienai rasei, jos visos su savais privalumais ir trūkumais. Kas dėl taktikos, tai su kiekviena rase žaidžiant vis prieš kitokią rasę taktikos skirtingos, taigi žaidimo peržaidžiamumas išties didelis. Įsimintinesniai partijų įvykiai: žmonės panaudojo super naglą kortą, kuri iškart panaikina priešininko karius ir „support”, jeigu nėra zonoje „development”. Taigi žaidžiant prieš žmones būtina kiekvienoj zonoj turėti bent po tris „development”. Dar žmogai naudoja taktikos kortas, kurios perkelia priešininko karius iš vienos zonos į kitą. Taigi, perkėlus pakankamai karių į quest zoną, kur priešininkas traukia kortas, priešininkas dažniausiai pralaimi, nes jam tenka traukti daug kortų, o kai kaladė baigiasi – pralaimėjimas. Dvorfai, turi labai daug ginybos, taigi, jei paleisti vadžias, jie išsibujoja, ir juos pulti ir tuo labiau nugalėti jau bus labai sunku. Chaosas – visus užknisinėja su „corrupt” veiksmais. Jei tik priešas sužeidžiamas, jis išvedamas iš rikiuotės. Negali nei pulti, nei gintis. Orkai – įsiminė kariai, kuriuos nusisamdyti kainuoja pigiai, ir jie nėra stiprūs, bet juos paaukojus, priešininkas taip pat privalo paaukoti karį. Taigi vienoje partijoje, kadangi Chaos turėjo tik du karius, o Orkai du savižudžius, tai abu paaukojus Chaosas neteko pačio galingiausio savo monstro kuris duoda į kupra berodz iškart 5 „hitus”,.o ginasi 8 iais, taigi tokį sudorot išties sunku.
Okko
Užteko vienos partijos, kad suprasti, kad šis žaidimas tikrai ne man. Per mažai strategavimo galimybių, per daug „random”. Vargu ar dar kada susigundysiu išbandyti.
Endeavor
Toks sakyčiau vidutinio lygio euro ekonominis žaidimas su nedidele galimybe tiesiogiai kenkti priešininkui. Bet, kaip supratau, tiesioginis konfliktavimas tik labai ryja resursus abiems konflikto pusėms, o trečioji pusė tik trina rankomis. Taigi, ko gero geriausia strategija kuo daugiau siųsti laivus ir taip užiminėti naujas teritorijas.
Runewars
Žaidėme trise, du žaidėjai galėjo jau po kelių ėjimų konfliktuoti, o trečiasis buvo už kalnų, marių, taigi šiek tiek nuošalyje ir jam reikėjo laiko kad priartėti. Herojai vieni kitus išžudė ir liko tik vieno žaidėjo herojus, kuris sėkmingai įvykdė tris misijas. Štai jau netoliese žaidimo atomazga, jau tuoj baigsis šešti metai, o dar nei vienas žaidėjas nepriartėjo prie 6ių runų turėjimo. Bet ………… Vienas žaidėjas panaudojęs klastingą taktikos kortą nukniso kito žaidėjo herojų, ir išmainė tris lobius į runą. Kitas žaidėjas įvykdė pradinę misiją (kad visų resursų rodiklis būtų ne mažiau 6) ir taipogi gavo runą. Taip ir baigėm partiją nesurinkę maksimalaus runu skaičiaus. Pas du žaidėjus buvo vienodas runų skaičius, taigi tada laimi tas kas turi daugiau pinigo. Taigi laimėjimas per plauką, kas rodo, kad žaidimas yra puikiai subalansuotas.
Memoir‘ 44
Viena iš partijų buvo Overloard. Sudėjome du Memoir‘ 44 komplektus, gavosi DIDŽIULIS žemėlapis su daugybe dalinių. Šį scenarijų galima žaisti ir 2se ir net 8se. Šį kartą žadiėme 2se. Atsimenate filmą gelbstint eilinį Rajeną? Tai štai, čia ir buvo apžaidinėjamas mūšis – išsilaipinimas į pakrantę, kuris rodomas ir filme. Tik filme sąjungininkam pavyko išsilaipinti o žaidime jie buvo visiškai sulesti. 11: 1 . Į vienus vartus absoliučiai. Reiks dar išbandyti šį scenarijų, gal yra būdų įveikti fašistiškuosius niekšus;)