Parašė Profesorius, 2010/04/05
Age of empires III 1 partija
Dungeon Lords 2 partijos
Zombie Plague 1 partija
Condottiere 1 partija
Naujakuriai 1 partija
Dominion 1 partija
Le Havre 1 partija
Age of empires III
Žaidėme 5se. Aš žaidžiau 2ą kartą, po laaabai DIDELĖS pertraukos. Tiesiog neturiu šio žaidimo ir nebuvo kas jį turi. Taigi dar kartą įsitikinau, kad tai puikus žaidimas. Toks šiek tiek ekonominis, šiek tiek teritorijų užėmimo žaidimas ir netgi šiek tiek karinis. Kadangi žaidžiau antrą kartą tik, tai aiškios strategijos neturėjau. Visko po truputį. O tokia strategija šiame žaidime nepasiteisina. Reikia vystyti tik keletą sričių. Na viena sritis buvo pas mane išvystyta, turėjau daugiausiai iš visų laivų. Bet, kadangi, nes, o tačiau man iš po nosies buvo nugrobta kortelė (o tai padaryta buvo specialiai, nes tam žaidėjui kortelė buvo bevertė) kuri būtų davusi 20 taškų už laivus, tai laivai kaip ir liko taip ir liko beverčiai. Laimėjo žaidėjas, kuris naudojo atradimų+resursų kaupimo strategiją. Aš naudojau šiek tiek karinės strategijos, bet tai manes neišgelbėjo, nes su žemių atradimais (kas atneša, užneša daug taškų) pas mane buvo visiškas liūdesys ir savivalda.
Dungeon Lords
Pirmoji partija buvo tokia visiškai pažintinė. Aiškinomės kas kaip ir su kuo. Kadangi taisyklių iki pabaigos neišsiaiškinome, tai sužaidėme pusę partijos ir nutarėm lošti, kai gerai žinosime taisykles, visas taisykles, o ne kas antrą;) Bet ir iš pusės žaidimo, man Dungeon Lords, labai patiko ir iškart pateko į „favourite list‘a”.
Antroji partija jau buvo visiškai pilnai sužaista. Buvo žaidėjas, kuris puikiai žinojo taisykles ir puikiai visiems jas paaiškino. Dėkum jam. Taigi, žaidėme pilna komplektacija – 4se. Taigi ėmėmės savo požemių statybos. Vienintėlė tiesioginė sąveika tarp žaidėjų, užsiimti „veiksmo” vietą, kuri reikalinga kitam žaidėjui. Ir tos sąveikos užteko, nes visiems ir taip daug kėlė rūpesčių nuotykių ieškotojai, kurie lindo į mūsų požemius ir juose siautėjo.
Jau nuo pat pradžių mano valdomas personažas tapo pačiu blogiausiu, taigi man teko stipriausi nuotykių ieškotojai, kurie gerokai apgriovė sunkiu imp‘ų darbu pastatytą požemį. Negana to dar ir paladinas atsivilko jiems į pagalbą. Su paladinu aš susidorojau, bet tada neliko norinčių kautis mano pusėje monstų, kurie gintų požemį nuo atėjūnų. Taigi praėjo vieni žaidimo metai (žaidimas trunka 2 metus). Antrųjų pradžioje aš vis buvau dar labai blogas ir iškart pas mane į svečius atsirovė dar vienas paladinas, šį kartą žymiai stipresnis. Be po kelių ėjimų, kitas žaidėjas pablogino savo reputaciją tiek, kad paladinas itin juo susidomėjo ir nusirioglino į jo požemio prieangį. (manau reputaciją pasiblogino specialiai, kad ateitų paladinas, nes davus į kuprą paladinui ir paėmus į nelaisvę, gale žaidimo gaunama nemažai taškų). Ir štai atsivertė įvykis, kad reikėjo antrą kartą sumokėti atlygį monstrams. O su resursais buvo oj nekaip. Taigi iš man reikėjo paaukoti vieną monstrą, kad išsaugoti kitą, galingesnį, kitas žaidėjas susirinko daug baudos „tokenų”, dar kitiems dviems žaidėjams plius minus pasisekė labiau. Finalinė kova, aš antras pagal blogumą, bet mano pusėj monstrų vos keletas, taigi mano požemį sugriovė galutinai.nuotykių ieškotojai nūnai. Kitiems plius minus pasisekė apsiginti. Taigi likau antras nuo pabaigos. Pabaigoj liko nubauduotas žaidėjas.
Naujakuriai
Oj, jau kaip seniai buvau žaidęs šį, (klasika glaima vadinti) žaidimą. Taigi ir buvau jo pasiilgęs ir jau buvau primiršę ir taktiką kaip žaisti ir kai kuriuos taisyklių niuansus. Tai man ir nesutrukdė užimti garbingąją 3iają vietą iš 3jų. Oponentai šio žaidimo ryškiai nebuvo užmetę taip kaip aš. Jau nuo pradžių supratau, kad užsiėmiau ne tas strategiškai svarbias teritorijas. Taigi man reikalingas kauliukų akių skaičius ridenosi rečiau nei kitiems. Taigi sekėsi nekaip, bet pats žaidimas patiko, nors ir nėra labai sudėtingas.
Dominion
Žeidėm setą size destortion, kuriame yra ir ragana ir garden kortos. Pasirinkau garden rinkimo strategiją. Jau į antrą pusę partijos maniau, kad bus ne kas, nes kiti pradėjo pirkinėti 3 taškų kortas, kai aš jų vis neipirkdavau. Bet prisipirkau garden kortų. 6 taškų kortos išvis niekas nenupirko nei vienos, o kadangi visi turėjo po vieną ar kelis vagis, tai pirktis aukso irgi nelabai kas veržėsi. Visi žaidė su minimaliom pinigų atsargom. Ir pasibaigus partijai pasirodo, kad garden kortos mane ir išgelbėjo, nes kiekvienos vertė buvo 4 taškai. Tai ir nulėmė žaidimo baigtį.
Le Havre
Sėdom žaisti 4se, šį Agricolos kūrėjo naująjį šedevrą. Šis žaidimas man pasirodė netgi geresnis už Agricolą. Visi turi po vieną darbininką, taigi savo ėjimo metu gali padaryti tik vieną pasirinkimą. Ir pasirinkimo varijantų mažiau nei Agricoloje, tai ir pagreitina žaidimą. Sukantis raundams vienam po kito yra perkami pastatai, kurie praplečia pasirinkimo galimybes. Taigi žaidimas pradeda po truputį lėtėti. Visai gudriai sugalvota pradžioj mažiau galimybių, kai įsitrauki į žaidimą jų vis daugėja, bet žaidėjai jau „apšilę kojas”. O pasirinkimų į pabaigą tai tikrai daug, gali pasiimti labai daug rūšių resursų, arba gali kažką daryti su turimais resurssais, na pvz iš medienos pjauti lentas, už tai gauni pinigus , rūkinti žuvį, iš rugių kepti duoną ir tt ir pan. Taip pat būtina įsigyti bent vieną laivą, kad galėtum plukdyti prekes. Dar patiko tai, kad kova vyksta ne dėl kažkokių mistinių pergalės taškų, o dėl pinigų. Kas jų daugiausiai uždirba, tas ir laimi žaidimą.