Parašė Profesorius, 2011/07/19
Wings of War WW I 13 partijų
Pentago 14 partijų
Race for the Galaxy 1 partija
Bang ! 1 partija
Condottiere 1 partija
Ascending Empires 4 partijos
Arcana 1 partija
Liar’s Dice 2 partijos
Ascending Empires
1’oji partija. Žaidėme keturiese. Asteroidų išvis nėra. Pradžioj turėjau mintį vystyti oranžines technologijas, bet, kadangi, nes, o tačiau pradžioje atsivertinėjo kitų spalvų planetos, tai nutariau su jomis nesiskubinti. Ir daugiau užsiminėjau kosminiu plėšikavimu t.y. vis užpuldavau neapdairiai paliktas be geros gynybos planetas ir taip po truputį rinkau VP. Grėsmingiausias buvo žaidėjas, kuris išvystė oranžines technologijas iki 3io lygio ir pasistatė kovinį laivą. Bet kadangi tai įvyko jau į partijos pabaigą, tai per daug nespėjo ko prisiautėti, taigi tą kartą oranžinė technologija neužvaldė, nors paskutinis išpuolis buvo baisus: vienu ėjimu pasprogdino ar 2 ar 3 planetas, neatsimenu jau tiksliai. Tik atsimenu, kad tos planetos buvo mano. Labai negražu taip daryti. LABAI :P
Išvada: jei kažkas vysto oranžines technologijas ir pasistato kovinį laivą, būtinai reikia sustiprinti planetų ginybą, nes kitaip nušluos be visokio pasigailėjimosi.
2. partija.Ir štai pagaliau išmušo ta dienos valanda, kai įvyko didžiai puikus įvykis, taigi pavykosi išbandyti šį žaidimą 2se. Taigi išdėliojom planetas ir visą kalną asteroidų. (o jų, asteroidų , žinoma, ne planetų tikrai daug, kai žaidi 2se. 2 atviri asteroidai, ir 8i, kurių pradinės tikslios dislokacinės lokacijos būsimi imperatoriai nežino). Kiekvienas paleidom į planetų orbitas po du kosminius laivus ir pradėjom. Kadangi imperijų “homeworldai” yra skirtingose galaktikos kraštuose, tai aktyvios konfrontacijos ir karinių veiksmų pradžioje nebuvo ko tikėtis. Taigi taip ir nutiko, tiek vienas , tiek kitas žaidėjas tyrinėjo naujus pasaulius ir vystė technologijas. Po keleto “roundų” vienas imperatorius jau turėjo okupevęs dvi oranžines planetas, kas leido išvystyti oranžinę (karinę) technologiją. Taigi nesiaubingai ilgai trukus technologija buvo jau 3io lygio (iš 4 galimų). Ir pastarasis technologijos turėtojas pasistatė ne šiaip kosminį laivą, bet kovinį kosminį laivą, kuris už paprastus dvigubai galingesis ir kelis kartus didesnis. Taigi prasidėjo įnirtingi kosminiai susirėmimai, bet antrasis imperatorius taip pat nesnaudė ir neturkus taip pat išvystė karinę technologiją iki 3 io lygio ir taip pat pradėjo siausti su nuosavu koviniu kosmolėkiu. Kol kas buvo pusiausvyra. Technologijos pas varžovus panašaus lygio, armija ir laivynas panašaus stiprumo. Ir tada jau prasidėjo gryna strategija. Kuris, kurį pergudraus. Ir, žinoma , vienam žaidėjui, ėjosi kiek geriau. Jis laimėjo kelias kosmines kovas, o po to įsisuko į priešininko sektorių, kuriame buvo paliktos neapsaugotos net 4ios planetos. Taigi visos jos buvo “nušniotos” kas ir nulėmė šio galaktino susidūrimo baigtį.
Išvada: 2se žaidimas vyksta taip pat puikiai, kaip 4se ar 3se. Tik gal dar geriau, nes greičiau.
3. partija. Kitoji partija buvo žaidžiama 3se. Šį kartą žaidėjų daugiau, taigi, asteroidų mažiau (toks žaidimo “setup’as”).1as visiems matomas asteroidas ir po vieną nežinomą asteroidą į kiekvieną sektorių (taigi, viso 5i asteroidai “ant” trijų galvų). Na tai man jau pirmu ėjimu labai “pasisekė” iškart išsilaipinau į vienintėlį ir nepakartojamą asteroidą savo sektoriuje. Varžovams pasisekė labiau, jie abu atrado planetas. Taigi, visi ėmėmėmės vystyti technologijas. As vysciau pačią silpniausą mano manymu rudos planetos technologiją, kuri leidžia vienu veiksmu nusisamdyti daugiau karių. (na tiesiog radau tokią planetą, o ne kitokią). Kiti vystė pilkąsias technologijas ir purpurines (kurios yra galingesnės). Neilgokai trukus vienas imperatorių atrado oranžinę planetą, taigi pradėjo vystyti karines technologijas, o kol kitos dvi imperijos aiškinosi santykius, atrado dar vieną oranžinę ir jau užsiturbino iki 2os oranžinės- karinės technologijos. Tada anos dvi imperijos pasitarę šiek tiek ėmėsi atsakomųjų veiksmų, pradėjo blokuoti oranažines planetas, kad nebūtų galima išvystyti technologijų iki 3io lygio. Deja, deja. Po kiek laiko piktasis “oranžinis imperatorius” turėjo 3ią technologiją, kuri leido pasistatyti didijį kovinį kosmalaivį. Taigi visatos likimas buvo nulemtas. Nes kiti du imperatoriai nebuvo išvystę karinės technologijos. Prasidėjo siaubingi didžiojo kovinio siautėjimai, buvo naikinami ištisi pasauliai ir priešininkų laivynai. Oranžiniui imperatoriui to buvo maža. Jam ir toliau sekėsi atradinėti ir okupuoti oranžines planetas. Rado dar vieną ir išvystė oranžinę technologiją iki pačio aukščiausio 4’o lygio. O tai lėmė ne tik karinę laivyno persvarą, bet ir dar už kiekvieną nukautą priešininkų laivą leido gauti papildomą tašką.
Taigi kitiems imperatoriams teko pripažinti ornažiniojo (čia pagal technologiją, pagal “homeworld’o” spalvą, tai turėtų būti dangiškasis imperatorius) abosliučią valdžią.
Išvada: negalima leisti priešininkams išvystyti oranžinės technologijos net iki 3io lygio, arba taip pat ją ir tuo pat metu išvystyti, kad būtų ką prieš pastatyti.
4oji partija vyko jau kitą dieną, taigi jau buvau “atsigavęs” nuo perdozavimo. Žaidėm dviese, scenarijų Lost Empire. Jau daugelį kosmometų sklido gandai apie galaktikos centre esančią pradingusią imperiją, jos pasaulius, kolonijas ir miestus. Taigi centre buvo keturios planetos , visos skirtingų spalvų, ir ant kiekvienos buvo po miestą ir koloniją, taigi kad už kariauti planetą reikėjo atskristi su laivynu, kurio galia 4i. Aš vysčiau pilkąsias technologijas, o priešininkas rudąsias. Elinį kartą įsitikinome, kad pilkosios technologijos yra geriau už rudas. 4o lygio pilka technologija leidžia atlikti papildomą veiksmą, o tai yra tikrai daug. Išvada: negalima leisti priešininkui išvystyti pilkų technologijų iki 4o lygio.
Wings of War WW I
Vat taip daug partijų gavosi, nes jų trukmė 10-20min. Daugumą partijų žaidžiau pagal bazines taisykles ir tik keletą jau su sudėtingesnėmis. Pasirodėsi visai smagus žaidimėlis. Pagal trukmę, kaip koks fileris, bet jei žaisti ne su bazinėmis taisyklėmis, tai tikrai žymiai sudėtingesnis ir nepapuola į filerio kategoriją. Dauguma partijų tai buvo dvikovos ore, t.y. 1 vs 1, bet pavyko ir keletą masinių kautynių paorganizuoti t.y. 2 vs 2. Dviese žaisti smagu, o 4se dar smagiau. O kur dar scenarijų ir misijų „atžaidimas”? Na tai dar priekyje ir būtinai papsakosiu, kaip sekėsi.
Arcana
Žaidėm dviese. Ir pirmą kart žaidžiau su pilnom taisyklėmis. T.y. ir su misijomis, ir su militia ir su taisykle, kad norimą kortą galima dėti ne į „diskardą”, bet išvis padėti į šoną, kad nesimaišytų. Su pilnomis taisyklėmis žaisti dar įdomiau. Dar didesnė konkurencija ir kaladė tampa labiau valdoma. Neužsikemša nuo bereikalingų kortų. (nes pvz, jei prisidėlioji per daug artefaktų, tai prie gero nepriveda) . Misijas pavyko įvykdyti visas abi, o priešininkui nei vienos. Tai ir nulėmė pergalę, nes už kiekvienos misijos įvykdymą +6 taškai. Atrodo tai nedaug, nes už lokacijos užvaldymą gauni +5. Na bet jei priešininkui nepavyksta misijos nei vienos įvykdyti, tada tie +6 yra pakankamai daug.