Parašė Profesorius, 2015/01/26
Hyperborea 2 partijos
Fantastiqa 3 partijos
One Night Ultimate Werewolf 2 partijos
Loopin’ Loui 19 partijų
Friday 12 partijų
Bang! 3 partijos
Roll for the Galaxy 2 partijos
………………………………………………………………………………………
Hibridinis žaidimas. Yra jame ir euro ir amerithrash. Na gal euro šiek tiek daugiau.
Pirmąją partiją žaidėme trise ir su šiek tiek kreivom taisyklėm, kas leido man užsukti begalinį kubelių gaminimo ciklą. Taigi tai buvo pats tikriausias čytinimas.
Antroji partija buvo pilnu komplektu – visi 6i žaidėjai. I trukom 2h, žaisdami vidutinio ilgio varijantą. Kaip su tokiu žaidėjų skaičiumi ir tokio dydžio žaidimu, tai visiškai priimtinas laiko tarpas. Visi kaip pasiutę ėmė vystyti technologijas. Jų tikrai yra daug ir naudingų. Pasigriebiau technologiją, kuri leidžia kopijuoti bet kurią priešininkų technologiją – tai tas pats, kas turėti vos ne bet kurią technologiją, kurią kažkas įsigijo ir dar dažniausiai ją panaudoti kainuoja mažiau resursų, nei jos turėtojui. Dar po kiek laiko prigriebiau technologiją, kuri leidžia naikinti pilkus kubelius ( pilkieji – yra šiukšlės, kurios teršia visą kubelių banką). Taigi netrukus išsivaliau nuo pilkųjų. Pačiame žemėlapyje daug nesiplėčiau , keliavau tik po “namų” teritoriją. Bet ir tai užkliuvo vienam priešininkui. Klastingai sunaikinęs mano atstovą (tam tikros technologijos pagalba) jis įsiveržė į mano teritoriją ir net miestą užgrobė (labai gražu) . Bet jau partija buvo link pabaigos, nes viena pabaigos sąlyga (kad kas nors turėtų 5ias technologijas) jau buvo įvykdyta, o kitą ( išstatyti visus “unitus” teritorijoje) vienas žaidėjas buvo netoli įvykdymo. Jau buvau pasiruošęs duoti atkirtį agresyviam kaimynui, bet jis laiku prisistatė fortų ir taip padidino savo gynybą. Taigi nutariau šturmuoti žemėlapio centrą. Jį saugojo tik vienas pilkasis, o už centro kontrolę buvo galima gauti nemažai taškų. Taigi nudėjau pilkąjį ir užgrobiau centrą. Vienas iš žaidėjų sugebėjo technologijų pagalba užsukti beveik begalinį ciklą (tik šį kartą legaliai). Kažkokiu būdu galėjo per ėjimą generuoti labai daug naujų kubelių. Taigi dabar aiškinamės ar vėl kokios taisyklės nesupratom, ar kažkas su taisklėmis ne taip.
Dvi partijas žaidėme dviese ir viskas sukosi labai puikiai ir dinamiškai. Vieną partiją laimėjau , vieną pralošiau.
O štai žaidžiant keturiese buvo išties blogai. Kol sulauki savo ėjimo, vaizdas ant lentos pasikeisdavo tiek, kad apie kažkokį planavimą net kalbos negalėjo būti. Kažkas čia buvo netaip. Ir išties, kaip vėliau išsiaiškinome, žaidžiant keturiese reikia žaisti komandomis ir tiktai taip. Tada chaosas valdomas.
Na o pats žaidimas išties puikus. Žaidime yra ir šuo (kuris sugeba iškasti jums taip reikalingą deimantą) ir yra drakonas, kuris nieko naudingo nedaro jūsų labui, bet taikiai nusiteikęs geria arbatą. Taip ir vadinasi – taikusis drakonas.
Labai originalus žaidimas su įdomia mechanika. Kadangi truko labai trumpai, tai taip ir nenusprendžiau ar jis man patinka ar visdėlto nelabai. Reikės dar išbandyti.
Kiekvienas žaidėjas gauna kelis herojus ir jų pagalba bando užlenkti priešininko herojus.
O kiekvienas herojus susideda iš trijų dalių – kojos, torsas ir galva. Kai atakuoji ar esi atakuojamas, tai būtent kerti į kurią nors šių vietų. Jeigu lieki išvis be kojų, tai vistiek dar gali kovoti, nors žymiai silpniau. Bet jeigu nuneša galvą , tada jau jokios fantastikos – kova pralaimėta.
Po ilgesnio laiko tarpo išsitraukiau savo mėgiamiausią deckbuilding’ą. Žaidėme trise. Ir žaidėme kažkurį iš papildymų, kuriame startinių kaladžių žvėreliai visiškai kitokie nei baziniai. Pradžioj sekėsi likti šėtėlyje ir varžovai plius minus riejosi tarpusavyje manęs nelabai puldami. Išvis partija buvo sunki, nes išsidraftino tokios kortos, kurios labai sunkiai “chaininosi” tarpusavyje. O ir labai stiprių minionų nebuvo – tik vienas priešininkas buvo asmeniniame archyve buvo nusitvėręs grėsmingąjį bone krunčerį. Taigi pradinių kortų efektų pagalba, mes taipogi iš jo nusipirkome po kopiją šio monstro. Partijoje buvo naudojamas kelis kartus vienas galingas kicker’is. Jis leido nugalabinti visus priešininkų minionus, bet ir pati korta su šiuo efektu buvo pašalinama iš žaidimo.
Ir štai partijos pabaiga , ir pradėjome skaičiuoti, kiek kas sužeistas. Ogi rezultatas pasirodė beveik lygus 14:14:15.
Puikus, nedidelis solo žaidimas. Esate negyvenamoje saloje ir bandote kažkaip išgyventi. Pirmoji partija baigėsi po kokių 3 minučių ir , žinoma, mano nenaudai. Tik po kokių 8 partijų pradėjo galvoje dėliotis kaip čia reikia žaisti, kad rezultatas gerėtų. Dabar jau sužaidžiau 12 partijų. Nei vienos nesugebėjau laimėti, nesugebėjau netgi iki piratų laivų nusigauti. Didžiausias pasiekimas – geltono ir žalio žingsnio praėjimas. Raudonas liko neįveikiamas. Todėl ir įdomu toliau žaisti, nes dar labai yra kur tobulėti. Ir reikia turėti omenyje, kad žaidžiu lengviausiu lygiu.
Kaip visada visos partijos buvo dinamiškos ir linksmos. Kulkos švilpė pro ausis, o kartais ir pataikydavo. Žaidimo kuliminacija buvo: liko šerifas ir išdavikas. Visi banditai jau nudėti. Beliko išsiaiškinti santykius šiems dviems ir…………. šerifo rankose sprogsta dinamitas. Šerifui -3 gyvybės ir to užtenka, kad šerifas padžiautų autus. Žaidimą laimi banditai, nors jie ir negyvi :P.
Dar vienas momentas buvo – kai šerifas panaudojo gatling gun ir tuo ėjimu nudėjo 3 priešininkus. Tarp kurių buvo ir padėjėjas. Taigi dabar šerifui buvo ne kažką. Liko visai be kortų ir be vienintėlio sąjungininko.
Man patinka ir Munchkin ir Cthulhu. O čia du viename. Tai dvigubai geriau. O kadangi norinčių žaisti buvo daugiau, nei reikia, tai žaidėme net 8se. Ir tai nėra labai gerai. Ne veltui ant dėžutės nurodyti tik 6 žaidėjai. Kai žaidžia 8se žaidimas labai užsitempia, nes esant tiek prieišninkų bet kokia rimta kova su monstrais yra pasmerkta itin rimtiems trukdymams. Kas patiko, kad vietoj tradicinio spyrio į duris, šioje Munchkin versijoje reikia traukti už kyšančios žalios odigos. Žinoma, dažniausiai kitame odigos gale – monstras, su kuriuo tenka kautis. Kas nepatiko, kad žaidime nėra rasės – tiktai klasės. Iš klasių labiausiai patiko kultistas. Visu pirma jei tampi kultistu, tai jau amžiams – pasikeisti į kitą klasę negalima. Ir kultisto savybė labai nebloga. +2 prie jėgos už kiekvieną esantį žaidime kitą kultistą. O jų buvo išties nedaug. Vienu momentu net 4i, taigi prie kiekvienos kovos +6 jėgos.
Nesu didis Race for the Galaxy gerbėjas, bet Roll’ą labai norėjau išbandyti . Ir išties – šis žaidimas man patiko. Jis šiek tiek paprastesnis už Race ir jame yra tai, ką labai mėgstu – debesis kauliukų. Viena partija buvo 4se, kita 2se. Abejais atvejais žaidimas sukosi vienodai gerai , tik , žinoma, dviese šiek tiek greičiau, bet ne ženkliai, nes daugumą veiksmų žaidėjai gali atlikti vienu metu. Tiek vieną tiek kitą partiją prakišau. Visdėlto priešiinkai labai rimti – atžaidę labai daug Race partijų. Taigi patirtis Race pravertė jiems ir Rolle.