Parašė Profesorius, 2014/11/18
Tiems, kas pirmą kartą girdi terminą Stalo RPG čia slypi puikus Shizzar straipsnis apie tai
O visi kiti skaitom toliau ;)
Kiekvienas, kuris nors kartą vartė stalo RPG taisyklių knygą, žino, kad jos pradžioje paprastai yra skyrius, kuriame yra pavyzdys, kuriame demonstruojama, kaip viskas vyksta. Ir tai atrodo maždaug taip:
„Štai nedidelis pavyzdys, kaip vyksta žaidimas. Kol kas taisyklių neliesime, o peržiūrėsime rolių „atžaidimą“ ir sprendimų priėmimą. Nuotykių ieškotojų būrys vykdo svarbią užduotį. Mantas žaidžia už meistrą, Tomas – žmogus-magas, Linas – žmogus – karys, Andrius – gnomas – barbaras, o Rūta elfė-lankininkė. Ir štai jie prieina įėjimą į Malich-Gur, tūkstančius metų atgal palaidoto karaliaus-burtininko pilkapį.
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą , erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Prakeikimas. Tai kaip mums atidaryti duris? Nuo vaistų, kurie paslėpti šioje kriptoje priklauso karaliaus Dorado gyvybė, o tai tuo pačiu ir visos karalystės likimas.
Rūta: Aš žinau. Atsimenate, mes kalbėjome su skeletu ir jis sakė, kad vanduo prasiskirs jeigu įmesti į jį akmenį?
Andrius:Tiksliai. O tai reiškia, kad akmuo prasiskirs, jeigu jį palies vanduo. Čia šalia buvo upelis, einu atnešiu vandens“
ai vat taip panašiai viskas turėtų vykti idealiu atveju. O kaip viskas vyksta realybėje? Visi, kas nors kiek esate žaidę, žinote, ir tikiuosi, bus linksma paskaityti jau kažkur girdėtas , matytas situacijas. Kas nežaidė – pamatys, kas tai yra ir galės pamąstyti, ar jiems išvis to reikia.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą , erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Aš atidarau duris
Meistras: Tau nepavyksta – durys uždarytos, ant jų nėra rankenėlės.
Linas: Blin, tada aš jas laužiu. Taigi visiems aišku, jeigu durys neatsidaro, jas reikia išlaužti.
Andrius: Aš galiu pabandyti atrakinti spyną?
Meistras: Na, jei……….
Tomas: Negali – tu gi barbaras, o ne vagis. Vienžo, metu į duris žaibą.
Meistras: Ei, minutėlę. Paklausykite manęs. Durys tai iš akmens…………
Linas.: Aš galiu sudaužyti akmenį.
Meistras: Kaip?
Linas: Elementariai. Turiu gi stebuklingą kūjį, jis nesulaužomas.
Meistras: Tai turi omenyje, kad visą dieną kūju daužysi akmeninį monolitą?
Linas: Na, o ką? Aš primečiau, jeigu durų storis pvz apie pusmetrį, tai man su mano jėga užims maždaug 32 valandas, kad jas pramušti. Nėr kas.
Andrius: Ei, aš taip pat turiu kirvį, aš padėsiu.
Linas: Ne, nepadėsi. Pas tave paprastas kirvis, nestebuklingas, ir tavo barbaro jėga gėdinga. Tik maišysies po kojomis.
Meistras: Palaukt jūs. Gal Rūta atsimena tą pokalbį………Beje, o kur Rūta?
Linas: Ji buvo viename žaidime, o daugiau ir nepasirodė. Ir aplamai jos personažą kaip ir tu dabar valdai.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą , erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: O šios durys – jos už chaosą ar tvarkos šalininkės?
Meistras: KĄĄĄ????
Linas: Na, aš turiu Griaunantį Chaoso Spindulį, tai jei šios durys nechaotiškos, tai chaoso burtas jas ištaškys į gabalus.
Meistras: Durys neturi pasaulėžiūros. Jos gi daiktas.
Linas: Na ir ką? Juk yra ChaosoMatavimai ir Tvarkos Matavimai, o šiose matavimuose skirtingi daiktai. Ar ne taip?
Meistras: Taip , bet………
Tomas: O, žiūrėk , štai Chaoso Matmens paveiksliukas iš taisyklių knygos. Čia skraido visokie akmenys ir jie atrodo netgi labai chaotiškai.
Andrius: Tiesa tarp jų, nei vienų durų nesimato…
Linas. Vienžo, aišku. Metu į duris Griaunantį Chaoso Spindulį.
Meistras: Nieko neįvyksta.
Linas: Kokio velnio?
Meistras: Šios durys, nei tvarkingos, nei chaotiškos. Jos neutralios.
Andius: Blin
Tomas: Chernia
Andius: Minutėlę, o šios durys galbūt netyčia yra piktos? O tai pas mane yra…
Rūta: O rimtai, šis ornamentas ant jų vienareikšmiškai panašūs į ragus ir nasrus su dantimis…
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Prakeikimas. Tai kaip mums atidaryti duris? Nuo vaistų, kurie paslėpti šioje kriptoje priklauso karaliaus Dorado gyvybė, o tai tuo pačiu ir visos karalystės likimas.
Rūta: Aš žinau. Atsimenate, mes kalbėjome su skeletu ir jis sakė, kad vanduo prasiskirs jeigu įmesti į jį akmenį?
Andrius:Tiksliai. O tai reiškia, kad akmuo prasiskirs, jeigu jį palies vanduo.
Linas: Aš sisioju ant durų.
Andrius: Aš taip pat.
Meistras: Durys atsidaro. Ir , taip – aš jūsų nekenčiu. Visom savo sielos dalelėmis.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kapavietę….
Linas: Į kapavietę?
Meistras: Na taip. Karaliaus užduotis. Atsimenate?
Tomas: Ne, mes jos neėmėm.
Meistras: Kaip tai neėmėt. Jūs gi……..
Rūta: Aš gi sugundžiau princą ir įkalbėjau jį vesti mane, atsimeni?
Linas: Be to karalystėje badas, ir kariauna niekam tikusi, taigi….
Andrius: Mes vienžo, nutarėm nudėti karalių.
Meistras: KĄĄĄĄ?
[ po keleto valandų ginčų, skundų, išdavysčių ir moralinio spaudimo ]
Meistras: Kalavijas iškrenta iš bejėgių karaliaus Darodo pirštų. Karalius, kraujuodamas susmunka ant grindų ir šnibžda: „ Jūs….buvote paskutinė mūsų viltis…Ir jūs pražudėte visus ir mus ir………“
Linas: Senas ožys.
Tomas: Ei , aš į jį du „firebol“us įlipinau, kaip jis išvis dar sugeba kalbėti?
Rūta: O galima pereiti prie manęs? Meistre, aš jau pasiekiau karaliaus lobyną ar dar ne?
[Po savaitės]
Linas: Na kaip? Kada kita žaidimo sesija?
Meistras: Nežinau, dabar užsiėmęs. Per išeigines taip pat.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Nifiga……..
Rūta: Kas?
Linas: Na, kalbančios durys.
Andrius: O kokia kalba jos mus erzina?
Meistras: Blin, taigi tai kalbos figūr………………….
Andrius: Durys mane erzina? Požeminės tautos karštas kraujas neleidžia man toleruoti tokio elgesio. Žiebiu durims kirviu.
Tomas: Oho, išrideno 19. Kokia durų gynybos klasė?
—
Meistras: Priešais jus……..
[skambutis į duris]
Linas: Pica!!!
[visi valgo]
Meistras: Ir visgi, su česnaku ir peperoni geriau, nei su grybais ir vištiena. Tai štai, priešais jus pilkapiai……..
Tomas: Aš skaičiau, kad pica tapo populiari penkiasdešimtaisiais. Tipo italų emigrantai po Europą ir Ameriką paskleidė.
[visi aptarinėja istoriją]
Meistras: Blin, kiek daug naujo sužinojau apie kapitalizmą ir etiką……..Bet gal jau pradėkime žaisti. Tai, štai durys………….
Linas: Minutėlę, tuoj, kol žaisti nepradėjom greit parodysiu viena filmuką.
[visi ziuri youtube]
Meistras: Ha, ha, ha, o tas paskutinis tai išvis buvo geras. Tai štai, pilkapiai ir akmeninės durys…………………
Rūta: Berniukai, man jau laikas eit.
Linas: Blin, man irgi, o tai į autobusą pavėluosiu.
Tomas: Ir man.
Andrius: Na tai jei visi jau eina, tai ir aš.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: O galima aš paridensiu, kad patikrinti intelektą galvosūko išsprendimui? O tai man atrodo, kad čia įmaišytas plepus skeletas, kurio tu mums neleidai užmušti. O, dvidešimt. Kritinė sėkmė – Nagi pasakok, kaip atidaryti duris.
Meistras: Gerai…
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Tomas: Metu į jas Užkietėjimo Nunulinimą. Atsidarė?
Meistras: Taip.
Linas: Aš…
Tomas: Aktyvuoju apsauginį amuletą, išsitraukiu kardą ir einu vidun.
Rūta: O aš……..
Meistras: Išlenda grupė zombių.
Andrius: Aš išsitraukiu…
Tomas: Metu į juos maksimalaus galingumo Verdančio Kraujo Debesį, jiems turėtų užtekti.
Rūta: Kokio veln……..
Meistras: Visi zombiai išsitaškyti. Sveikinu, jūs puikiai susitvarkėte. Šiandien tiek, pasimatysime po savaitės. Tomui tūkstantis taškų patirties už gerą atžaidimą, kitiems po 200, ir būkite aktyvesni kitą kartą.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Andrius: Kuo? Kuo?
Meistras: Na, storos akmeninės durys, „fig“ atidarysi.
Andrius: O tai iškart žmonių kalba nebuvo galima pasakyti?
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Tomas: Uo, pas mane kaip tik yra akmens valdymo užkeikimas!
Meistras: Puiku, tu padarai duryse skylę……
Tomas: Ne, ne , ne, „nafig“ man tos durys? Aš noriu sugriauti kriptą. Kiek patirties taškų man priklauso už visus kriptos gyventojus?
Linas: Blin, tai ką dabar, jis vienas visus patirties taškus gaus? O mes nieko?
Andrius: O, tai kokio v aš kėliau alchemijos lygį, jeigu magas viską daro pats ir man neduoda jokios galimybės ką nors nusprogdinti?
Rūta: O tai kaip vaistai karaliui?
Meistras: Šaukštai po pietų, veiksmas deklaruotas, kripta sugriauta. Gįžtate į miestą?
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Prakeikimas. Tai kaip mums atidaryti duris? Nuo vaistų, kurie paslėpti šioje kriptoje priklauso karaliaus Dorado gyvybė, o tai tuo pačiu ir visos karalystės likimas.
Rūta: Aš žinau. Atsimenate, mes kalbėjome su skeletu ir jis sakė, kad vanduo prasiskirs jeigu įmesti į jį akmenį?
Andrius: Tiksliai. O tai reiškia, kad akmuo prasiskirs, jeigu jį palies vanduo. Čia šalia buvo upelis, einu atnešiu vandens
Andrius: Įsibėgėju ir trenkiu į duris petimi!
Meistras: Tu atsitrenki į duris ir nuo jų ašoki. Petį skauda, durys net nesujudėjo.
Andrius: Aš toliau trankau duris, kol jų neišlaušiu.
Rūta: Aš rėkiu: „Nustok, taigi susižalosi“
Linas: Aš darau „facepalm“
Tomas: Aš einu vandens.
Meistras: Andriau, nuo smūgių į akmenį tavo petys ištinsta. Kiekvienas smūgis sukelia vis didesnį ir didesnį skausmą. Durys net nesukrutėjo.
Andrius: Tada aš įsibėgėju ir kalu į duris su galva!
Meistras: Blin… ok, tu atsitrenki į duris galva ir krenti ant žemės. Tave pykina, galva sukasi, viskas plaukia prieš akis.
Andrius: Durys atsidarė?
Meistras: Ne
Andrius: Šveičiu į duris kirvį.
Meistras: Kirvis atšoka nuo akmeninio paviršiaus palikęs nedidelį įbrėžimą.
Tomas: Aš grįžtu su vandeniu?
Meistras: Taip, gįžti. Kai tik užpili vandenį ant durų, jos atsidaro. Pro jas išeina grupė zombių.
Linas: Išsitraukit ginklus!
Andrius: Išsitraukiu kirvį ir pradedu kapoti zombius.
Meistras: Tu guli ant žemės su galvos sutrenkimu ir negali atsistoti. O kirvį prieš minutę tu išmetei.
Andrius: Tada griebiu artimiausią zombį už kojos.
Meistras: Tavo ranka neklauso, tu ją atmušei į duris.
Andrius: Na tada pradedu ridentis per žemę zombiams po kojomis – manau tai jiems trukdys kautis.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Išsprogdinu jas dinamitu.
Meistras: Tu neturi dinamito. Jis dar neišrastas.
Linas: Tada aš išrandu dinamitą ir sprogdinu duris.
Meistras: Ok, kol Linas išradinėja dinamitą, ką daro kiti?
Andrius: Aš išrandu dinamitą greičiau nei Linas ir sprogdinu duris.
Rūta: Aš atidarau duris.
Meistras: Tu negali jų atidaryti – jos uždarytos ir ant jų nėra rankenėlės.
Linas: Aš baigiu išrasti dinamitą ir sprogdinu duris.
Andrius: Aš pavagiu iš tavęs dinamitą ir išsprogdinu duris anksčiau už tave.
Meistras: Taigi nėr pas jus….
Linas: Kokio v tu vagi mano dinamitą, jeigu žadi padaryti tą patį ką ir aš?
Andrius: Todėl, kad tu žioplas ir “susifeilinai”.
Meistras: Jūs abu “susifeilinot”, padarėt neteisingą dinamitą ir neteisingai jį padėjote. Jus visus užmušė sprogimas. Visus išskyrus Rūtą – jos neužmušė, bet sprogimo banga nuplėšė nuo jos visus drabužius.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Rūta: Aš žinau. Atsimenate, mes kalbėjome su skeletu ir jis sakė…………
Tomas: Koks skirtumas, ką jis ten sakė. Metu į duris „fireball“
Meistras: Tu rimtai? Ten akmens storis pusė metro, o visa jūsų šutvė stovi tiesiai prieš duris.
Tomas: Na, gerai. Tu sakei, kad durys nepajudinamos, tai reiškia, bet kokiu atveju jas reikės laužti. Mano personažas – magas, taigi kodėl jam neištaškyti durų užkeikimu?
Meistras: Ir visus kitus tiap pat ištaškyti? Taip?
Tomas: Aš gi atžaidinėju veikėją. Tu gi prašei atžaidinėjimo – o aš gi psichinis magas – piromaniakas.
Rūta: Skamba logiškai.
Meistras: Blin….
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Prakeikimas. Tai kaip mums atidaryti duris? Nuo vaistų, kurie paslėpti šioje kriptoje priklauso karaliaus Dorado gyvybė, o tai tuo pačiu ir visos karalystės likimas.
Rūta: Aš žinau. Atsimenate, mes kalbėjome su skeletu ir jis sakė, kad vanduo prasiskirs jeigu įmesti į jį akmenį?
Andrius:Tiksliai. O tai reiškia, kad akmuo prasiskirs, jeigu jį palies vanduo. Čia šalia buvo upelis, einu atnešiu vandens.
[atneša vandenį, bet durys neatsidaro, gauja bando atspėti mįslę, bet nesigauna, toliau svarstoma, kas paprasčiau – ar išlaužti duris patiems, ar pasisamdyti akmenskaldžius iš artimiausio miesto]
Meistras: Prie durų prieina Gendalminsteris.
Linas: O taip, dabar jis jas vienu užkeikimu…
Andrius: Jos ir be burtų, pačios prieš jį atsidarys.
Tomas: O tai kam šiame žaidime tada mes?
Rūta: Nekenčiu šio NPC.
Meistras: Minus patirties taškų visiem už „offtopic“ . Ir taip, Gendalminsteris prieina prie durų ir sako“ Ištark draugas ir įeik. Elfiškai draugas – „mellon“. Kai tik jis pasako „mellon“ akmeninės durys atsidaro.
—
Meistras: Prieš jus įėjimas į kriptą. Akmeninės durys, saugančios įėjimą erzina jus savo nepajudinamumu.
Linas: Aš įkalbinėju jas atsidaryti.
Meistras: KĄĄĄĄ?
Linas: Pas mane gražbyliavimo lygis maksimaliai užkeltas. O ir išsirideno 20!
Meistras:( slapta paridena kauliukus) Durys neatsidaro.
Linas: Išgeriu gražbyliavimo eliksyrą, visi modifikatoriai dvigubinasi. Ir vėl 20.
Meistras: ( slapta paridena kauliukus) Durys neatsidaro.
Linas: Tegul bardas padainuoja +2 prie sugebėjimų. Ir vėl 20.
Meistras: (slapta meta kauliukus, širma nukrinta, visas kolektyvas mato iškritusį vienetą) Blin, įkalbėjot. Durys su pikta lemiančiu girgždesiu atsidaro……
